Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

A. Maldeikienė apie tiesiogines išmokas: “Nuolat rypaujame kaip mus skriaudžia”

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Aušra Maldeikienė.
Aušra Maldeikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Europos Parlamentas atmetė siūlymus dėl Europos Sąjungos šalių žemdirbiams mokamų tiesioginių išmokų suvienodinimo, o tai reiškia, kad išmokos Lietuvos žemdirbiams nedidės taip sparčiai kaip jie norėtų.

Posėdyje dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo 244 nariai balsavo už, 421 – prieš, o 22 susilaikė. Pasak europarlamentaro Broniaus Ropės, visi Lietuvos deleguoti Europos parlamento nariai balsavo už išmokų suvienodinimą, išskyrus Aušra Maldeikienę.

„Agroetai“ A. Maldeikiėnė pakomentavo savo sprendimą: „Balsavau prieš pakeitimą, kurį parėmė keli mano Lietuvos kolegos, kad (cituoju) „finansiniai asignavimai valstybėms narėms paskirstomi taip, kad iki programavimo laikotarpio pabaigos būtų pasiekta visiška tiesioginių išmokų išorinė konvergencija, na, klabant žmonių kalba, turėtų būti, kad tos išmokos būtų sulygintos“. 

Komentuodama tokį savo sprendimą A.Maldeikienė sakė, jog ES vien tiesioginėms išmokoms daugiametėje finansinėje perspektyvoje numatė per 38 mlrd. eurų kasmet, o per septynerius metus — daugiau kaip 270 mlrd. eurų. Bendrai visai žemės ūkio politikai per minėtą laikotarpį numatyta beveik 390 mlrd. eurų.

„Lietuvai šiame pakete per 7 metus planuojama skirti daugiau kaip 6,5 mlrd. eurų, tarp jų tiesioginėms išmokoms — per 1,1 mlrd. eurų. Palyginimui, Danijai per visą finansinį periodą yra numatyta tik 515 mln. eurų, arba 12 kartų mažiau, todėl mums tikrai tai vertėtų prisiminti, kai nuolat rypaujame apie tai kaip mus skriaudžia“, - kalbėjo europarlamentarė.

A.Maldeikienė taip pat sakė, kad Lietuvoje kalbant apie žemės ūkio reguliavimą mažiau diskutuojama dėl gyvenimo ar maisto kokybės, ekologijos, socialinių standartų, nors čia Briuselyje, priešingai, būtent šios temos sulaukia išskirtinio dėmesio. Lietuvoje ypatingai akcentuojamas tiesioginių išmokų klausimas, vis pabrėžiant, jog mums svarbiausia, kad tos išmokos būtų „konkurencingos“ ir atitiktų Vakarų ūkininkų gaunamas išmokas.

„Taip, Lietuvos ūkininkai kol kas gauna gerokai mažesnes tiesiogines išmokas, tačiau jie yra praktiškai vieninteliai Europos ūkininkai, kurie nuo jų nemoka mokesčių“, – sakė A. Maldeikienė, pridurdama, kad įvertinus, jog bendras Lietuvos apmokestinimo lygis, palyginti su senosios Europos valstybėmis, yra tikrai nedidelis, o pajamų apmokestinimo progresyvumas itin menkas, jau dabar Lietuvos ūkininkų gaunama tiesioginė ir netiesioginė (mokestinė, kitaip sakant) parama realia verte tikrai gali būti palyginama.

Apžvelgdama agrarinę, kaip ją pavadino A.Maldeikienė, praėjusią savaitę eurparlamentarė taip pat sakė: „Dar vienas klausimas, kuris balsuojant man buvo politiškai labai svarbus, tai viršutinės išmokų ribos, vadinamųjų lubų, nustatymas“.

Ji patvirtino, jog pasirašė grupės Europos Parlamento narių pasiūlymą ir už jį balsavo, kad didžiausia tiesioginių išmokų suma vienam ūkiui per metus neviršytų 1 mln. eurų.

Pasak A.Maldeikienės, žinant, kad vidutiniškai per metus ES vienas ūkininkas gauna tik 4 tūkst. eurų tiesioginių išmokų, būtų tikrai pagrįsta ir teisinga, kad didžiausioms žemės ūkio įmonėms būtų nustatyta maksimali tiesioginių išmokų riba.

„Šis dalykas man itin svarbus ir todėl, kad atitinka mano nuostatą ir programą, jog visų pirma reikia remti smulkų ūkį ir ypač nedidelius ar vidutinius šeimos ūkius“, – teigė A. Maldeikienė.

Tačiau ši pataisa 326 balsais „prieš“ palyginus su 255 balsais „už“ (susilaikė 113 europarlamentarų) buvo atmesta.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA