Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

„Marmurinę“ lietuvišką jautieną vis daugiau pirkėjų atranda ir mūsų šalyje

Autorius: Laima UŽUPĖ
Jautiena primenanti marmurą
Jautiena primenanti marmurą
Printer Friendly, PDF & Email

COVID - 19 pandemijos laikotarpis daugeliui siejasi su slegiančiais judėjimo apribojimais, pablogėjusia gyvenimo kokybe ar prarastomis pajamomis, tačiau lietuviškos mėsos pardavėjai šiuo metu kaip tik pajuto didesnį domėjimąsi mūsų šalyje užauginta produkcija, o jų apyvartos netgi padidėjo.

 Nesiskundžia nei prekiautojų stygiumi, nei pirkėjais

 Vilniuje įsikūrusio UAB „Benedikto turgus“ vadovė Ilona Drabavičienė sako, kad mėsininkai išgyvena labai gerą periodą. Patalpas prekiautojams nuomojantis „Benedikto turgus“ bendradarbiauja su kokybiška lietuviška produkcija prekiaujančiais mėsos pardavėjais, kuriems pandemija kaip tik suteikė papildomų pajamų. Net tuo metu, kai didžiuosiuose Vilniaus prekybos centruose kai kur mėsos pritrūko, šiame turguje nei mėsos stygiumi, nei pirkėjų stoka niekas nesiskundė.

Mėsa iš Lietuvos ūkių prekiaujančios MB „Mėsos broliai“ vadovas  Mykolas Lučiūnas pasakoja, kad pandemijos metu žmonės dažniau rinkosi lietuvišką produkciją, nes negalėjo išvažiuoti apsipirkti kitur, taigi, prekiautojų apyvartos didėjo, o kainų lygis iš esmės nesikeitė.

 Artėjant vasarai ir iškylų lauke sezonui mėsos pardavimų kreivė tradiciškai kyla aukštyn. Lietuvoje vis labiau domimasi kokybiška jautiena, kurią tiekia šalies mėsinių galvijų augintojai. „Pastaraisiais metais daugėja norinčių parduoti tokią mėsą, tačiau pastebime, kad augintojai ne visuomet gali garantuoti kokybę, trūksta vadinamojo „marmuringumo“, – sako „Mėsos brolių“ vadovas.

Angusai, limuzinai, simentalai, šarolė...

Aukščiausios rūšies jautiena „marmurine“ vadinama dėl jungiamojo audinio intarpų, ji  minkštesnė ir sultingesnė, turi geresnes skonio savybes, vertinama užsienio rinkose ir  keliskart brangesnė už įprastą. Ši mėsos ypatybė dažnesnė škotiškos angusų veislės galvijų mėsoje, tad neatsitiktinai jų daugiausia auginama ir Lietuvoje.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) duomenimis, 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo 8 tūkst. į kilmės knygas įrašytų galvijų, daugiau kaip pusę jų sudarė angusai (2873) bei limuzinai (2156). Lietuvoje taip pat auginami simentalai, šarolė, galovėjai, aubrakai, hailendai, herefordai. Išskyrus galovėjų veislę, kitų veislių mėsinių galvijų skaičius nuolat didėja, šis sektorius nuolat auga.

Daug ūkių prie mėsinės gyvulininkystės pereina atsisakydami pieno gamybos, tad šalyje yra ir per 130 tūkst. pieninių – mėsinių veislių mišrūnų. „Mėsinių veislių galvijai Lietuvoje sudaro apie 7-8 procentus visų gyvulių“, – reziumuoja LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis.

Supirkimo kainos krito, parduoti neskuba

Asociacijos duomenimis, prasidėjus pandemijai Lietuvoje galvijų supirkimo kainos krito nuo 5 iki 20 proc. (priklausomai nuo rūšies ir klasės). Užsidarius sienoms ir maitinimo įstaigoms, restoranams bei kavinėms, supirkimo apimtys krito vidutiniškai apie 40 proc.

„Kritus kainoms ūkininkai laukia, kokios bus tolesnės rinkos tendencijos, ar bus remiamas sektorius, bei neskuba parduoti galvijų. Tokia situacija gali tęstis iki rudens, tačiau prieš žiemą ūkininkai bus priversti dalį gyvulių parduoti“, – sako M. Kinderis, akcentuodamas, kad didžiausios pajamos gaunamos parduodant optimalaus svorio ir amžiaus galvijus, o jų ilgesnis laikymas ūkiuose ne tik kelia savikainą, bet ir sumažina pajamas.

Jo nuomone, kai sektoriuje vyrauja smulkūs ūkiai ir trūksta kooperacijos, perdirbėjai ir supirkėjai naudojasi silpna ūkininkų derybine galia: „Lietuvoje mėsinių galvijų supirkimo kainos beveik mažiausios ES. Vidurkis, priklausomai nuo sezono, žemesnis 20-30 proc. Tokios kainos vos dengia auginimo savikainą“.

Daugiausia mėsinių galvijų superka didžiosios Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės, jie, taip pat ir veršeliai, eksportuojami į Lenkiją, Italiją, Izraelį, Turkiją.

„Lietuvoje už atjunkytą veršelį ūkininkai gali gauti 700-800 eurų, o už užaugintą jautį – 1000-1200 eurų, todėl daug ūkininkų parduoda veršelius eksportui. Dėl 300-500 eurų skirtumo auginti buliukus iki realizavimo svorio neapsimoka, todėl ir penėjimo stotys Lietuvoje kuriasi vangiai. Išveždami atjunkytus veršelius nesukuriame Lietuvoje papildomos pridėtinės vertės“, – apgailestauja asociacijos vadovas.

Gamtosaugai palankesnės išmokos – už produktyvumą

Pasak M. Kinderio, susietoji parama už vyresnius nei vieneri metai mėsinius galvijus, kuri už 2019 metus siekė 100,43 eurų už vieną galviją, nepadengia jų auginimo kaštų, tačiau šiek tiek kompensuoja žemas supirkimo kainas.

„Nors Lietuvoje teikiama susietoji parama už mėsinius galvijus, tačiau didžiąją dalį jos pasiima pieninių-mėsinių veislių mišrūnų augintojai. Dabar ypač aktualios klimato kaitos ir aplinkosaugos problemos, todėl svarbi produktyvumo kontrolė. Produktyvus galvijas užauga greičiau, jo mėsa kokybiškesnė. Taip gali būti mažinamos šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos, tenkančios pagamintam jautienos kilogramui“, – pastebi asociacijos vadovas, pabrėždamas, kad sekančiame ES paramos laikotarpyje būtų tikslinga mokėti išmokas ne tiesiog už mėsinių galvijų auginimą, o už produktyvius, pagal produktyvumo kontrolės duomenis atrinktus galvijus. Ateitis, manoma, priklausys tiems ūkiams, kurie nuosekliai vykdys produktyvumo kontrolę ir naudosis skaitmeninimo bei genomo tyrimų teikiamais privalumais.

LMGAGA ir Pixabay nuotr.

 

 

Facebook komentarai