Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Martynas Rusteika: "Daugelis nesitikėjo, jog žaibas trenks du kartus į tą pačią vietą"

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Martynas Rusteika
Martynas Rusteika
Printer Friendly, PDF & Email

Žemdirbiams vis kyla klausimų, kaip apdrausti nuo rizikų savo pasėlius ir ūkius. Tačiau paprastai jie pradeda domėtis draudimo galimybėmis tik tuomet, kai bėda pasibeldžia į jų namus. Specializuoto pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ padalinio „VH Lietuva“ vadovo pavaduotojas Martynas Rusteika sako, kad ne nuo visų rizikų ir galima apsidrausti, bet atskirų sprendimų tikrai yra.

Po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ tarša pasiekė ir ūkininkų ūkius. Pastarieji skaičiuoja nuostolius dėl nesupirkto pieno, taip pat kitos žalos. Vieni sako, kad ūkininkams valstybė neturėtų kompensuoti nuostolių, esą jie galėjo tiesiog apsidrausti. Kaip jūs vertinate tokius pareiškimus, ar išties ūkininkai patys kalti, kad nukentėjo dėl šios force majore aplinkybės?

Nuo tokių įvykių, kaip force majeure, nei „VH Lietuva“, nei kitos draudimo bendrovės nedraudžia. Ekspertų įvertintus patirtus nuostolius privalo padengti kaltininkas, o jei jis bankrutuoja – padangas suvežę estai ir latviai.

Suprasdami, kad Alytaus rajono žemdirbiams dabar sunku ir siekdami apsaugoti juos nuo būsimo derliaus praradimo, žemdirbiams pasėlių draudimui taikysime 30 proc. nuolaidą.

Specializuotas pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagelversicherung VVaG"  tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2019" metu pristatė galimybę žemdirbiams apsaugoti pasėlius nuo stichinės sausros bei ilgalaikio lietaus. Kaip sekėsi vėliau?

Susidomėjimas draudimu pavasarį buvo didžiulis, tačiau daugelis nesitikėjo, „jog žaibas trenks du kartus į tą pačią vietą“. Stichinė sausra užklupo žemdirbius nepasiruošusius.

O kokie įvyko pokyčiai po jūsų pasiūlytų draudimo instrumentų?

Pavasarį keturiuose rajonuose išbandyta nauja pasėlių draudimo sistema. Apdraustas plotas – daugiau kaip 3,5 tūkst. hektarų javų ir rapsų pasėlių. Laukus draudė 13 žemdirbių. Nuostoliai įvertinti visuose ūkiuose, nepaisant to, jog atskiruose rajonuose kritulių kiekio SPI 2 nepasiekė indekso vertės, kai skelbiama stichinė sausra. Rūpindamasi savidraudos fondo nariais ir atsižvelgdama, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos ūkiai „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ valdyba nutarė, visiems stichinę sausrą apsidraudusiems žemdirbiams, kurių rajonuose kritulių kiekis nesiekė indekso vertės, kompensuoti 50 proc. nustatytos nuostolių sumos. Nuostolingumas apdraustuose ūkiuose dėl stichinės sausros 2019 derliaus metais viršijo 400 procentų.

Rezultatai išties neblogi, bet, kaip matome, dar daug ką reikia tobulinti.

Be abejo. Žemės ūkio ministerija po 2017 ir 2018 metų, kai nepalankios oro sąlygos lėmė blogas žemės ūkio gamybos sąlygas, 2018 metų rudenį sudarė Pasėlių ir augalų draudimo sistemos tobulinimo darbo grupę.

Ką ji aptarė?

Darbo grupė pritarė ilgalaikio lietaus rizikos draudimui bei draudimo nuo stichinės sausros modelio tobulinimui. Nuo 2019 metų pavasario pakeistas stichinės sausros pasireiškimo vertinimas, pasirenkant plačiausiai pasaulyje naudojamą drėgmės kiekio indeksą SPI, kuris lygina iškritusių kritulių kiekį su daugiamete norma. Nuo 2019 metų rudens į SPI skaičiuojančių meteorologinių stotelių tinklą prijungtos Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančios stotelės. Tinklą dabar sudaro daugiau kaip 60 stotelių. Tai suteikia galimybę ateinančiam laikotarpiui tiksliau, greičiau užfiksuoti stichinę sausrą ar ilgai trunkantį lietų.

Tikriausiai pasiūlymų turėjo ir ūkininkai?

Taip. Juk svarbiausia: žalos reguliavimas ir tinkamas išmokėjimas. Įvertinant bei kompensuojant nuostolius atsižvelgta į žemdirbių pageidavimus. Dabar žalos nustatomos pagal išmokų lygius, priklausomai nuo žemdirbio patirtų nuostolių dėl stichinės sausros. „Apsiginklavę" rankiniais kombainais, svarstyklėmis, drėgnomačiais ekspertai įvertino nuostolius, po kurių apsidraudę žemdirbiai pripažino, kad vertinimas objektyvus, atitinka realiai gautus derlius.

Koks derlius nukentėjo labiausiai?

Dėl stichinės sausros labiausiai nukentėjo vasarinės augalų rūšys. Mažiau nukentėjo žieminiai augalai. Sausra labiau pažeidė javų pasėlius, mažiau rapsų. Draudimas ir žalų vertinimas nėra skaičių mokslas, tai objektyvus nuostolių įvertinimas kiekviename lauke, turint moksliškai pagrįstas ir praktikoje taikomas metodikas.

Gerai, tuomet ką pasėlių savidraudos fondas gali tiesiog pasiūlyti ūkininkui?

Pirmiausiai tai partnerystę, profesionalumą ir palaikymą. Šiemet iš 967 apsidraudusių žemdirbių iš visos Lietuvos sulaukėme 715 pranešimų apie gamtos stichijų padarytas žalas. Kiekvienais metais apdraudžiama apie 15–18 proc. visų deklaruotų draustinų pasėlių. Specializuoto pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" idėja telkia 10 Europos valstybių žemdirbius. Patirtis, inovatyvių sprendimų ieškojimas mažina meteorologinių reiškinių sukeliamus praradimus, o savitarpio pagalbos fondas padeda vystyti žemdirbiams verslą tolygiai ir saugiai. Žemdirbių (narių) saugumas – svarbiausias savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" tikslas, kurio savininkas ir paslaugos naudotojas yra pats žemdirbys.

Facebook komentarai

T Hegvita agro