Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Medaus rinkai ieškos griežtesnių saugiklių

Autorius: Laima UŽUPĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje pernai veikė 112 tūkst. bitynų, juose buvo laikoma apie 193,7 tūkst. bičių šeimų – apie 22 tūkst. šeimų daugiau, nei prieš keturis metus. Intensyvėjant bitininkų veiklai, įsisenėjusios šios srities problemos tampa vis aštresnės ir verčia ieškoti kardinalių pokyčių.

Leidžiamas normas viršijantys herbicido likučiai

„Šiuo metu Lietuvos bitininkams viena opiausių problemų – priemonės, kaip apsaugoti bites ir bitininkystės produktus nuo taršos, atsirandančios intensyviai naudojant augalų apsaugos priemones augalininkystėje“, – akcentuoja Jonas Stanius, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas – mentorius. Jo teigimu, šiemet medaus iš dviejų Lietuvos bitynų mėginiuose rasti didžiausias leistinas koncentracijas viršijantys herbicido glifosato kiekiai, dėl to apie 1 492 kg medaus buvo uždrausta tiekti ir pašalinta iš prekybos. „Šiuo atveju bitininkai nukentėjo dėl kitų ūkio subjektų neatsakingos veiklos – augalų apsaugos priemonių naudojimo,“ – pabrėžia ekspertas.

Vieno Kretingos rajono bityno medaus mėginyje nustačius glifosato likučius, viršijančius  leidžiamus kiekius, buvo pasigilinta į taršos atsiradimo priežastis ir paaiškėjo, kad medunešio metu bitynas buvo šalia geležinkelio, kurio piktžolių naikinimui galėjo būti naudojami glifosato turintys herbicidai. Pastaraisiais metais net ekologiniuose bitynuose susiduriama su iššūkiais dėl rapsų apsaugai naudojamų preparatų.

Pasigenda išsamesnių pranešimų

Pasvalio bitininkų draugijos „Bičiulis“ pirmininkas Gediminas Bauža pastebi, kad ne visi bitininkai naudojasi išmaniaisiais telefonais, tad prie sistemos, informuojančios apie laukus, kuriuose žydintys augalai purškiami cheminėmis priemonėmis, prisijungia tik grįžę namo ir įsijungę kompiuterį, todėl ypač vyresniems bitininkams patogiau, kai apie purškimus pranešama trumposiomis žinutėmis, tačiau jos esą galėtų būti išsamesnės. Būna, kad bitininkas sulaukia per trisdešimt informuojančių žinučių, užtrunka laiko jas išanalizuoti, be to, „kad suprastum, ką purškia, reikia būti chemiku ar agronomu; antras dalykas, neaišku, kokią kultūrą purškia“. Jo nuomone, žinutėse vertėtų nurodyti purškiamą kultūrą, nes, sakykim, kviečiai ir miežiai bičių nedomina taip, kaip rapsas, dobilai ar kmynai. Antra vertus, „bitei nenurodysi, kur skristi“, pastebi bitininkas.

Bitininkai sako, kad šiemet medaus „derlius“ gali būti trečdaliu mažesnis, nes augalai greitai peržydėjo, medunešis daug kur pasibaigė jau liepos viduryje, tačiau parduoti medų visvien bus sunkiau, nes jo vis dar daug įvežama iš Ukrainos ir Kinijos: „Nebūtų tiek daug įvežama, nebūtų ir problemų“.

„Mūsų bitininkai aukštos kokybės medų norėjo išvežti į Kiniją, tai kinai mums atsiuntė klausimyną. Atsakė, kad išanalizuos mūsų atsakymus ir tuomet atsiųs komisiją patikrinti bitynus, medaus fasavimo įmones, tada spręs. O įvežant medų į ES, taip pat ir į Lietuvą, jokių komisijų, medus laisvai važiuoja“, – stebisi vienas ekspertas.

ES teisės aktuose medui nustatyti palyginti žemi kriterijai, Lietuvos bitynų medus savo sudėtimi juos gerokai pranoksta, tad neretai maišomas su įvežtu iš trečiųjų šalių norint pagerinti įvežto medaus kokybę, tačiau, pasak ekspertų, čia ir slypi pavojai. Šiemet tiriant vienoje Lietuvos medaus tvarkymo įmonėje pagamintą ES ir ne ES šalių medaus mišinį nustatyta, kad medus buvo perkaitintas, todėl 74,2 kg medaus prekyba buvo uždrausta.

Kardinalūs „Austėjos“ užmojai  

Lietuvišką medų siekiama populiarinti jį ženklinant "Lietuvos bitininkų sąjungos nario medus“ ženklu, jis liudija, kad medaus kokybė atitinka aukštesnius kokybės reikalavimus, nei taikomi įprastai rinkoje parduodamam medui, tačiau bitininkai profesionalai mano, kad šios priemonės nepakanka, norint apsaugoti mūsų medaus rinką.

Pernai įsikūrusi Lietuvos bitininkus profesionalus vienijanti asociacija „Austėja“ lietuviško medaus sektorių siūlo saugoti griežtinant šiuo metu galiojančius teisės aktus. Jos atstovo Remigijaus Uzdro nuomone, mūsų šalyje galiojantis Medaus techninis reglamentas, nustatantis reikalavimus medui, pagamintam Lietuvoje, įvežtam arba importuotam į Lietuvą, yra „per skystas“ ir  mūsų rinkos nesaugo.

„Mūsų rinka perpildyta, daug medaus įvežta iš kitų šalių. Aš sutinku, kad reikia įvairios produkcijos, taip pat ir atvežtos iš trečiųjų šalių (Kinijos, Ukrainos), tačiau, eidami tokiu keliu, strategiškai mes savo rinkos nesaugome, ji iškreipiama. Kai reglamentas toks liberalus, visi daro, ką nori. Lietuviškas medus daug vertingesnis, mūsų pievose daug vaistinių augalų. Tai ne medus iš Ukrainos saulėgrąžų laukų“, – tvirtina R. Uzdras.

Siekdami apsaugoti lietuviško medaus rinką, „Austėjos“ atstovai žada parengti griežtesnį Medaus techninio reglamento projektą ir jame aiškiai nustatyti rūšinio medaus parametrus. Bitininkų nuomone, dabartiniai parametrai, kurie remiasi tik žiedadulkių kiekiu, per maži, reikėtų atsižvelgti į parametrų visumą (gliukozės ir fruktozės kiekį, drėgmę ir pan.).

„Gurmanai, ieškantys liepų, viržių ar gryno grikių medaus, žinotų, kad jų neapgaudinėja, nes medaus rūšis būtų nurodoma etiketėje, o atitinkamos tarnybos kontroliuotų, ar bitininko medus atitinka šiai medaus rūšiai reglamente nustatytus reikalavimus“, – akcentuoja R. Uzdras.

Reglamento projektą bitininkai profesionalai tikisi parengti iki pavasario.

Facebook komentarai

T Hegvita agro