Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Mediko ūkyje auga šimtai kaktusų ir gausi viendienių kolekcija

Autorius: Jurga SAJENKIENĖ
Printer Friendly, PDF & Email

Šiaulietis gydytojas infektologas Algimantas Baublys valandų valandas galėtų pasakoti apie įvairiausius augalus. Įdomiausi egzotiškieji augintiniai: granatmedžiai, citrinmedžiai, figmedis, kinkanas, japoniški klevai, nes jie reikalauja ne tik kantrybės ir pastangų, bet ir nemenkų žinių bei patirties.

Kaskart būdamas Linartų sodų bendrijoje, Kurtuvėnų pašonėje, medikas pasidomi ir pasirūpina unikaliąja kaktusų bei gausia viendienių kolekcija, kurios jau ne vienerius metus sulaukia daugelio dėmesio ir pagyrų.

Viendienės nurungė vilkdalgius

Viendienes gydytojas, medicinai pašventęs visą savo gyvenimą, pamilo atsitiktinai. Iš pradžių turėjo vos kelias, parsivežtas iš Rygos. Viską pakeitė viešnagė pas žinomus gėlininkus. Nuvažiavęs pirkti barzdotųjų vilkdalgių pamatė viena už kitą gražiau žydinčias viendienes ir jų panoro turėti savo sode. Į vilkdalgius  net nebežiūrėjo. Tiesa, po kurio laiko ir jų įsigijo, turi keliolika, tačiau pirmenybę vis tiek teikia viendienėms.

„Aš viendienes pamėgau dėl to, kad jos yra tinginių gėlės. Jos visai neįnoringos ir nereiklios,  apie jas nereikia tupinėti nei vasarą, nei žiemą. Viendienės žiemai užsikloja savo nuvytusiais ir nudžiuvusiais lapais, pavasarį pro juos išlenda ir vėl gražiai žaliuoja ir ruošiasi žydėti. Jas sodink kur tik nori ir be didelių priekaištų augs. Tinka bet kokia žemė, pakenčia pavėsį“, – pagyrų negailėjo pašnekovas.

Žodžius apie nereiklumą, Algimantas Baublys iliustravo nuotykį primenančiu atsitikimu. Latvijos sostinėje nupirktų pirmųjų viendienių iš karto nepasodino. Sudėjo į kibirą ir visai pamiršo. Žemėn gumbelius po gero pusmečio sukišo žmona, atsitiktinai juos aptikusi ūkiniame pastate. Viendienės, net ir nepatogiai išžiemojusios, lengvai prigijo, noriai augo, o dar po metų atsidėkojo įstabiais žiedais.

Prakalbęs apie juos, augalais besidomintis medikas atkreipė dėmesį į vieną savo numylėtinių trūkumą. Vienas viendienės žiedas žydi vos vieną dieną. Skleistis pradeda anksti ryte, vakarop jis pamažu glemba ir negrįžtamai praranda savo žavesį.

A. Baublio teigimu, palyginus dienos ir vakaro žiedus matyti akivaizdus skirtumas. Jis būna netekęs ne tik savo grožio, bet ir spalvos. Nors atskiras viendienės žiedas žydi trumpai, visame pasaulyje populiarių daugiamečių gėlių grožis nėra trumpalaikis, nes ant žiedstiebio būna nuo keliolikos iki kelių dešimčių pumpurų.  Dideli kelerių metų viendienių krūmeliai tokių žiedstiebių užaugina tikrai ne po vieną, todėl žydėjimas tęsiasi daugiau nei mėnesį. Savo numylėtinių žydėjimu gydytojas džiaugiasi kur kas ilgiau, nes turi 150 viendienių rūšių, kurios varijuoja spalvomis, aukščiu, žydėjimo laiku. Auginant didžiulę viendienių kolekciją, galima grožėtis ir įvairiausio dydžio žiedais. Vieni jų nedidukai, 5-7 centimetrų skersmens, kiti didžiuliai, siekiantys net 20 -30 centimetrų ir vos telpantys į delną.

Gėlių mylėtojų tarpe vyrauja nuomonė, jog didžiuliais žiedais sužystančios viendienės yra gausiai pritręštos. Iš tiesų, tai mitas. Žiedų dydis priklauso ne nuo trąšų ar žemės derlingumo, o nuo rūšies. Viendienių krūmas, jei gaus pernelyg daug maisto medžiagų, augs į viršų ir į plotį, turės daug lapų, tačiau žiedų gausa nestebins.   

Žengia į priekį

Algimanto Baublio žodžiais, kiekvienais metais išvedamos vis naujos, viena už kitą gražesnės viendienės, kurių gėlininkai bet kokia kaina nori turėti savo valdose. Jis – ne išimtis. Kasmet lankosi mugėse ir parodose, patyrusių augintojų ūkiuose, idant savo viendienių kolekciją papildytų nauja augintine. Pastaruoju metu vilioja, masina, akis ir širdį džiaugtis verčia stambiažiedės, pilnavidurės viendienės. Taip pat labai patinka viendienės siaurais žiedlapiais, vadinamosios vorinės. Žavi ir miniatiūrinės, sužystančios pačios pirmosios ir, beje, labai gausiai. Jų turi pasisodinęs aplink namą. Gėlynėlis, palydintis į sodo gilumą, tiesiog skendi žieduose. 

Pačios pirmosios gydytojo iš Rygos parsivežtos viendienės auga kiek atokiau nuo visų kitų, lyg nebyli nuoroda į estafetės pradžią, besitęsiančią iki šiol.

„Jos kitokios. Gražios, bet ne tiek, kiek dabartinės, užburiančios iš pirmo žvilgsnio. Senųjų, Lietuvos darželiuose išplitusių viendienių žiedai labiau primena lelijas, tačiau skiriasi jų lapai, kotas. Tiesa, dažnai viendienėmis lelijomis vadinamos gėlės tikrai priklauso lelijinių šeimai “,  – kalbėjo pašnekovas.

Meiliai žvilgsniu nuglostęs nemenką savo viendienių būrį, patikino: kitais metais jau sustos ir plantacijos nebeplės. Naujosios veislės nepigiai kainuoja, be to, norisi žengti kitą žingsnį –  pačiam išvesti bent kelias viendienes. Selekcijos žinių turi ir jau bando pritaikyti praktikoje.

Auginti nėra sunku

Ateityje Algimantas Baublys svajoja pasiryžti paragauti ir viendienių žiedų salotų. Mat seniai žino, jog impozantiškųjų augintinių žiedai valgomi, tačiau ranka vis nekyla juos skinti, juolab, dėti į lėkštę. Viendienių žiedais puošti patiekalus mėgstama užsienyje, ypač Japonijoje. Kinai mielai valgo žiedlapius ir žiedpumpurius, troškina juos. Valgomi yra ir viendienių gumbeliai.

Lietuviai – ne kinai, tad mieliau viendienių gumbeliais ne skrandžio, o grožio ir estetikos alkį malšina. Inteligentiškų tinginių gėlėmis dažnai pavadinamos gėlės sodinamos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Žemėn gumbelį įtupdžius rudenį, kitais metais jau bus galima matyti augalą su žiedynstiebiu bei dviem žiedais. Dar kitą rudenį pradės leisti „vaikus“.

Pasodinus viendienes į dirvą, reikėtų atsižvelgti, kad žemė nebūtų drėgna, kurioje nuolat telkšo vanduo. Labiausiai jas tinka auginti gerai drenuojamame, humusingame dirvožemyje.  Viendienės mėgsta saulėtą vietą, tačiau pakenčia ir paunksnę. Tik pavėsyje viendienės žydės ne taip gausiai kaip saulėtoje. A. Baublys savo viendienes tręšia pavasarį kompleksinėmis trąšomis „Pavasaris“, rudenį kai kada pabarsto trąšų „Ruduo“. Prakalbęs apie tręšimą, sodininkauti nevengiantis medikas atviravo: vieni gėlininkai mano, jog viendienių tręšti nereikia. Kiti šią nuostatą kritikuoja, esą visi augalai nori būti sočiai pamaitinti. Gavę pakankamai maisto medžiagų, jie bus sveiki ir tvirti, žiedai parodys visą savo įstabųjį grožį. Viendienės paprastai ima žydėti, kuomet oro temperatūra pradeda siekti 20 laipsnių.

Po žydėjimo, prieš žiemą,  lapų nenupjauna, nes jie nuo šalčių saugo augalą. Nuvytusius ir nurudavusius lapus pašalina pavasarį, kuomet viendienės iš po jų išlenda ir parodo norą vešėti ir ruoštis žydėjimui. 

Vienoje vietoje viendienės gali augti labai ilgai – dešimt ir daugiau metų, todėl tarp kerelių rekomenduojama palikti apie 80 cm tarpus, o tarp miniatiūrinių veislių – 30-40 cm. Per didelius ir ilgai užsitęsusius karščius viendienes būtina palaistyti. Gydytojas šiemet, kuomet nelyja dvi tris savaites, vandeniu pamalonina kartą du per savaitę. Trumpalaikės sausros viendienėms žalos nepadaro, nes jų šaknys mėsingos ir storos bei gana giliai žemėje, kur drėgmės užtenka ilgai. 

Kita meilė – kaktusai

Detaliai ir skrupulingai Algimantas Baublys pasakoja ir apie kitus savo numylėtinius – kaktusus, vasaras leidžiančius šiltnamyje. Į juokais vadinamą vasaros stovyklą juos iš buto Šiauliuose perkrausto balandžio mėnesį, iškrausto rudenį, ėmus bjurti orams ir vis stipriau šalnoti. Mieste kaktusams atiduotas visas įstiklintas balkonas.

Specialiai įrengtose lentynose surikiuojama visa solidi kolekcija. Joje yra apie porą šimtų didelių kaktusų, antrątiek mažylių, „gimstančių“ iš miniatiūrinių, tarsi dulkės, sėklelių. Jas parsisiunčia iš Italijos, Maltos, kitas padovanoja jo paties suaugę kaktusai. Gydytojui įdomiausi Japonijos selekcininkų išvesti kaktusai, natūraliai neaugantys gamtoje.

A.Baublio žodžiais, kažkada sudaiginti kaktusus iš sėklų prilygo iššūkiui. Tačiau ilgainiui, perpratus technologiją, visi paslapties kerai išsisklaidė ir dabar gali pasakyti, jog užsiauginti kaktusus iš sėklų visai nesunku. Dygliais apsišarvuojančius augalus sėja ir augina tik sterilioje žemėje, laisto steriliu vandeniu. Per metus išauga degtuko galvutės dydžio kaktusiukas. Antraisiais pasirodo spygliukai, paauga dar kokiu centimetru.

Daugiausia džiugesio kelia sužydę kaktusai. Spygliuoti augintiniai vienas už kitą gražesniais žiedais apsipila gegužės mėnesį – tada būna į ką pažiūrėti. Norint sulaukti kaktusų žiedų, jiems reikia suteikti galimybę pailsėti. Nepajutę miego periodo, tikrai nežydės. Migdyti kaktusus reikėtų lapkričio mėnesį ir iki pat ankstyvo pavasario laikyti vėsioje patalpoje visiškai, galima sakyti, neprižiūrimus. Tuo metu nereikia nei laistyti, nei tręšti. Rūpestis pradedamas rodyti, ėmus busti – kovo mėnesį.

Algimanto Baublio draugystė su kaktusais prasidėjo labai nekaltai – prieš daug metų žmonos sesuo padovanojo kaktusą. Nuo to laiko jų namuose ėmė pastebimai daugėti. „Paprasti kaktusai dabar nebeįdomūs. Tačiau tokių net nebėra. Visi reti ir išskirtiniai“,  – kalbėjo gydytojas infektologas, pripažinęs, jog jo gyvenimas be augalų  būtų ne toks vertingas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro