Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Medžioklės taisyklių peripetijos: medžioti tamsoje leidžiama, bet šauti – ne

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
Medžiojant su urviniais šunimis, bebras sugaunamas gyvas spec. gaudykle. Autoriaus nuotr.
Medžiojant su urviniais šunimis, bebras sugaunamas gyvas spec. gaudykle. Autoriaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Po to, kai Biržų raj. Papilio miestelio tvenkinyje neatsargaus medžiotojo paleistas šūvis mirtinai sužeidė galimai po vandeniu žuvis šaudžiusį brakonierių, pasipylė komentarai, kad žlibiems  medžiotojams išduodami leidimai ginklams, kad absurdiška drausti naktinio matymo taikiklius ar bent medžioklinius prožektorius ir kt.

Ką apie tai skelbia Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisyklės ir ką pažeidė neatsargus šaulys? 

O medžioklės taisyklės labai smulkmeniškos: pinta pripinta, pritrupinta įvairiausių draudimų ir apribojimų: dėl medžioklės įvairiu paros metu, vieni draudimai nurodomi jau prie medžioklės būdo aprašymo, kiti tik skyriuje "Saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimai" arba dubliuojami, panašūs draudimai kartojasi atskiruose taisyklių punktuose, yra ir likusių neaiškumų.

Žinoma, medžiotojas turi žinoti, kokia veikla medžioklėje galima, o kokia ne nepriklausomai nuo to, kokiame taisyklių užkaboryje apie tai parašyta. Mano galva, medžiotojui užtektų žinoti, kad negalima šauti į neaiškų taikinį, nepaisant jokių aplinkybių. Negi dar reikia jas visas (tamsa, rūkas, lietus, šlapdriba, pūga, gal dar  koks nors krislas medžiotojo akyje ar aprasoję akiniai ir t.t.) išvardinti, tarsi medžiotojas būtų koks nors darželinukas. Ar jeigu kuri nors aplinkybė, dėl kurios gali susidaryti blogas matomumas, sakykime, saulės užtemimas, liks taisyklėse neišvardinta, tai medžiotojas galės šaudyti ir aiškiai taikinio nematydamas.

Mirtinai sužeidęs žmogų medžiotojas, pirmiausia, pažeidė visokius smulkesnius draudimus ir apribojimus apibendrinančius medžioklės taisyklių Saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų  punktus, draudžiančius: "Šaudyti kai... dėl prietemos... taikinys yra neaiškus...; šaudyti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys;" …kad medžiotojas šaudamas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams bei nemedžiojamiems gyvūnams ir nepadaryti žalos įvairiems objektams...Iš esmės visi šie reikalavimai yra vienodi, nebent galima pritaikyti rusų patarlę, kad kartojimas yra mokslo motina (lietuviškai geriau tiktų – tėvas).

Medžiotojas privalo rinktis, nors rinktis nėra iš ko.

Medžioklės taisyklėse, aprašant medžioklės būdus ir draudimus medžioklės procese, nurodoma, kad tamsiuoju paros metu (tiksliau ne anksčiau kaip 1,5 val. iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip 1,5 val. po saulėlydžio) medžioti negalima šiais būdais: sėlinant, grandine, katilu, varant, su šunimis. Tiesa, dar nurodoma išimtis, kai šis draudimas netaikomas, su šunimis medžiojant invazinius gyvūnus ir su šunimis sekant sužeistus žvėris.

Išnaršęs taisyklių teksto puslapius, neaptikau, kad tamsiuoju paros metu būtų draudžiama medžioti su vėlevėlėmis. Jeigu medžioklės taisyklių taisytojai būtų sutikę su mano pasiūlymu, kad medžioklė su vėlevėlėmis yra tik varymo medžioklės atmaina, o ne atskiras medžioklės būdas, šis klausimas nekiltų.

Beje, nurodant, kad medžioklinį prožektorių galima naudoti medžiojant invazinius žvėrelius ir lapes, dar įvestas papildomas apribojimas, tai daryti leidžiant tik nuo spalio 15d. iki kovo 31d. Nors manau, kad toks "galima–negalima" draudimų trupinimas reikalingas daugiau aplinkosaugos inspektoriams, kad daugiau galėtų prikurti baudų, nei medžiotojams. Bet jeigu jau smulkintis, tai iki mažiausio trupinėlio, kad nei inspektoriai, nei medžiotojai taisyklių nuostatų negalėtų savaip interpretuoti.

Taigi, nors bebrų medžioklė tykojant leidžiama visą parą, medžiotojai privalo pasirinkti kaip elgtis. Tačiau iš ko rinktis? Bebrai judriausi tamsiuoju paros metu, bet, šaunant į graužiką, pasišviesti medžiokliniu prožektoriumi ar naudoti naktinio matymo taikiklio negalima. Išeina taip, kad naktį bebrus medžioti gali, bet šauti į juos negali, juk kuris superžmogus gerai mato naktį...

Bijau, kad nepadėtų ir liaudies išmintis, kai, norint geriau matyti, patariama išsišiepti. Nors ir akinamo baltumo būtų medžiotojo dantys, už keliasdešimt metrų tūnančio bebro jie neapšviestų. Nemanau, kad padėtų ir besaikis mėlynių uogų valgymas...

Taigi tie, kurie negali iškentėti nemedžioję bebrų, rizikuoja: gera optika, truputį šviečia mėnulis, truputį vandens paviršiuje atsišviečia miesto žiburiai, jei bebras ant sniego ar ledo, tai iš vis pasaka. Minimu atveju šūvis buvo paleistas po 21 val., vadinasi, visiškoje tamsoje. Jeigu medžiotojas visgi nušauna bebrą tamsoje, jo niekas už tai apkaltinti negali, nes tokia medžioklė teisėta.

Inspektoriui galima pasiaiškinti, kad tiek išsišiepei, jog žvėris tapo aiškiai matomas. Tačiau jeigu nutiks tai, kas nutiko Biržų rajone, tada būsi pažeidęs visą krūvą "draudžiama"...

Taigi, bebrų medžioklės entuziastams gali tekti atsisakyti medžioklės tykojant, kuri neadekvačiai pakeitė pavasarinę slankų ir gaigalų medžioklę, kadangi nuo balandžio pradžios dalis bebrienių jau žindo jauniklius, ir graužikus pradėti medžioti su spąstais arba su urviniais šunimis. Su urviniais šunimis bebrai medžiojami dienos metu, o iš urvų išvaryti graužikai gali būti nušaunami arba šunys juos įvaro į specialias gaudykles ar graibštus.

Dar vieną klaidą medžiotojas padarė, šaudamas į vandenyje plaukiantį žvėrelį (jeigu taip buvo iš tikrųjų). Tupintį sausumoje nors ir gana stambų žvėrelį tikrai su žmogumi nesupainiosi. Iš viso, medžiotojai neturėtų šauti į plaukiančius bebrus ar nutrijas, nes visada vietoj šių žvėrelių gali pasitaikyti ir medžioti neleidžiama ūdra.

Be to, po nelabai taiklaus šūvio sužeistas bebras gali pasinerti ir pasislėpti urve. Netgi šaunant  sausumoje, geriau tai daryti, kai žvėrelis kiek tolėliau nuėjęs nuo vandens telkinio krašto. Tačiau niekas net blogiausiame sapne negalėjo regėti, kad Lietuvos vidaus vandenyse netgi naktimis jau nardo Ihtiandrai, o ir, kas galėtų paneigti, kad greitu laiku gali prisiveisti ir undinių...

Kodėl draudžiami medžiokliniai prožektoriai ir naktinio matymo taikikliai?

Kas galėtų tinkamai paaiškinti, kodėl tik su mažomis išimtimis Lietuvoje draudžiami naudoti medžiokliniai prožektoriai ir naktinio matymo taikikliai (tik nereikia visų šunų karti ant Europos sąjungos biurokratų kaklų)?!

Taip save įvardijantys gyvūnų globėjai, mylėtojai, jų teisių gynėjai, medžiotojų nekenčiantys asmenys šaukia, kad taip apribojama gyvūnų galimybė išsisukti nuo nužudymo, kad žmogus (medžiotojas) tampa neproporcingai pranašesnis prieš žvėrį. Tačiau jeigu gyvūnai vis tiek  medžiojami, tai kaip ten besisuktum, vis tiek bus sumedžiotas jų reikiamas sumedžioti skaičius, tik procesas gal užtruks ilgiau ir daugiau kankinančiai žūčiai bus palikta sužeistų žvėrių.

Tai ar ne geriau medžiotojams turėti galimybę tiksliau nustatyti sumedžiojimui tinkamiausią žvėrį ir nukauti jį vietoje taikliu šūviu, nei taikytis tamsoje išsišiepus, kad geriau matytum, ir žaloti žvėris. O ir nelaimingų atsitikimų, kaip tai atsitiko Biržų rajone nebūtų. Na, ar ne juokingai atrodytų, nustatant, kad medžius kirsti galima tik kirviais, galvoti, jog taip bus mažiau išnaikinama miškų?

Kaip tik daugiausia miškų buvo sunaikinta tada, kai žmogus rankose laikė tik kirvį. O ir žvėrių,  netgi jų rūšių, buvo išnaikinta tada, kai medžiota ietimis, lankais ar primityviais grūstuvu per vamzdžio galą užtaisomais šautuvais.  Esmė ne įrankiuose, o žmonių smegeninėse. Ir moderniais įrankiais naudojantis galima saugoti gamtą – tik reikia to norėti...

Kol naktinio matymo taikikliai ir prožektoriai uždrausti, bebrus teks medžioti spąstais. Autoriaus nuotr.

Facebook komentarai