Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Melioracijos grioviai: nuosavybė – valstybės, priežiūra – ūkininkams

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Dirbamus žemės laukus išaižiusių melioracijos griovių viena svarbiausių funkcijų – užtikrinti perteklinio vandens surinkimą. Tačiau tam, kad melioracijos grioviai atliktų savo paskirtį, būtina jų priežiūra, bent du kartus per metus rekomenduojama nupjauti griovių šlaitų žolę. Deja, realybėje tai „atsimuša“ į sunkumus, dėl kurių melioracijos griovių būklė kasmet prastėja.

Niūri padėtis

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Viešųjų ryšių tarnybos specialistai neslepia – melioracinės sistemos būklė Lietuvoje tikrai nėra gera. „Lietuvoje 2,5 mln. ha žemių sausinama drenažu, turim 62 tūkst. km griovių, iš jų apie 52 tūkst. km magistralinių griovių ir 10 tūkst. km apsauginių griovių“, – skaičiuoja ekspertai.

Daugiausia valstybės lėšų nukeliauja melioracijos griovių, jų statinių priežiūrai ir remontui. ŽŪM specialistai pažymi, kad visos melioracijos sistemos veikimas labiausiai priklauso nuo magistralinių melioracijos griovių. Vis dėlto, apie 50 proc. jų „yra blogos būklės dėl medžiais ir krūmais užaugusios bei užneštos vagos, patvenkimo, išplovimo, nuslinkusių šlaitų“.

ŽŪM Viešųjų ryšių tarnybos specialistai atskleidė ir tai, kad atlikto valstybinio audito metu paaiškėjo, jog nušienaujama tik apie 5 proc. melioracijos griovių šlaitų. Be to, magistraliniams grioviams būtina rekonstrukcija. „Drenažo sistemos jau nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos – efektyviai sausinti žemės ūkio naudmenas, parodė 2017 m. ruduo. Kai rugpjūčio-lapkričio mėnesiais iškrito daugiamečius vidurkius dvigubai viršijantis kritulių kiekis, dirbami laukai atsidūrė po vandeniu. Laukuose liko trečdalis grūdinių kultūrų“, – aiškino ŽŪM atstovai.

Finansinių išteklių stygius

2017 m. melioracijos sistemai padarytų nuostolių šalinimui Lietuva sulaukė pagalbos iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo. Jis atseikėjo 16,9 mln. Eur. Už šiuos pinigus, pasak ŽŪM atstovų, pavyko rekonstruoti 70 km ir suremontuoti apie 1000 km griovių. Tiesa, baigiamieji darbai dar vyksta.

Šios įplaukos buvo skirtos susidoroti su stichinės nelaimės pasekmėmis. ŽŪM specialistai nurodė, kad kasmetinei melioracijos sistemos priežiūrai reikėtų kelių milijonų. Anot jų, pagal savivaldybių pateiktą informaciją, metinis lėšų poreikis melioracijos įrenginių ir statinių eksploatacijai šiems metams siekia apie 30 mln. Eur. sistemoms prižiūrėti, o melioracijos įrenginių ir statinių rekonstravimui siekia apie 36 mln. Eur. Tuo tarpu valstybė šiemetiniame biudžete tam skyrė vos 11,57 mln. Eur. Esą tiek tikrai nepakanka visų poreikių patenkinimui. Šie gana įspūdingi – reikėtų kasmet rekonstruoti bent 30 tūkst. ha melioracijos sistemų. Siekiant iš esmės atnaujinti melioracijos sistemas, reikėtų kasmet rekonstruoti po 60 tūkst. ha.

Atsakomybės klausimas

„Melioracijos griovių tvarkymas – strategiškai labai svarbus dalykas. Jei netvarkysime šiandien, per 5-10 metų jie visiškai užaugs ir nebeatliks pagrindinės funkcijos“, – įsitikinę ŽŪM ekspertai.

Jie atvirai sako, jog norėtųsi, kad ūkininkaujantys gyventojai patys prižiūrėtų šalia jų sklypo esančius griovių šlaitus, ypač tuos, kurie yra suremontuoti valstybės lėšomis, nes tik taip melioracija veiks ir padidės derlius.

Pasak ŽŪM atstovų, tą daryti įpareigoja ir žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymas, pagal kurį melioruotos žemės savininkas kasmet turėtų iš melioracijos griovių pašalinti vandens augaliją, nušienauti šlaitus ir apsaugos juostas.

Dalis melioracijos ir hidrotechnikos statinių naudojimo pasitikėjimo teise iš valstybės yra perleista savivaldybėms. Taigi už jų priežiūrą yra atsakingos būtent jos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad melioracijos grioviai priklauso valstybei, tiksliau – savivaldybėms, o ūkininkai juos tvarko savanoriškai.

ES paramos skatinimas

Melioracijos griovių priežiūros skatinimui ES Kaimo plėtros programos priemonėse 2014–2020 m. atsirado veikla „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“. Visi norintieji galėjo ir gali teikti jai paraiškas.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovės Donatos Macevičienės, šiai veiklai skirta 5 863 391 Eur paramos. Iki sausio 16 d. patvirtinta 2 941 paraiška, kuriose prašoma suma siekia 1 661 768 Eur.

Akivaizdu, kad susidomėjimas nėra didelis. Kodėl? „Pinigai skiriami labai nedideli. Pagal reikalavimus vien nušienauti neužtenka, reikia ir dugną išvalyti, o tam būtina speciali technika. Ji daug kainuoja, taigi, ūkininkams tai praktiškai neatsiperka“, – priežastis vardija J. Talmantas.

Ne tik apie finansinius, bet ir apie kitokius sunkumus puikiai žino ir ŽŪM: „Žemės sklypų savininkai dažnai nepajėgūs tvarkyti savo žemėje esančių melioracijos statinių, tame tarpe ir griovių, apleisti plotai kenkia ir kaimynystėje esančioms žemėms. Jei žmogus savo žemę ir melioracijos statinius nuolatos tinkamai prižiūri ir tvarko, o kaimynystėje esanti sistemos dalis yra apleista, sistema neatlieka savo funkcijų“, – aiškino ministerijos atstovai.

Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas tikino, kad, esant reikalui, kai laukai skęsta, žemdirbiai patys rūpinasi ir žiotimis, ir grioviais. „Kito kelio nėra, nes valstybė su savo turtu nesusitvarko“, – tvirtino jis.

Facebook komentarai