Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

„Mėlynių festivalis“ sukvietė ne tik smagurius

Autorius: Daiva BALČAITYTĖ
Printer Friendly, PDF & Email

Trečiąjį liepos šeštadienį visi keliai veda į Lekėčius. Savo krašto simboliu pasirinkę kukliąją miškų karalienę mėlynę, miestelio gyventojai jau penkti metai sulaukia tūkstančių svečių. Žmonės čia traukia ne tik pamaloninti gomurio nuostabaus skonio uogomis, bet ir pajusti kaimo gyvenimo pranašumus – pasivaikščioti žaliomis lankomis, pasigėrėti skaidriais lyg ašara tvenkiniais,  įkvėpti gryno oro,  nusipirkti kaimiškų gėrybių, prisiminti ir vaikams parodyti senųjų amatų žavesį.

Nuo vidurdienio Lekėčiuose nebėra vietos pasistatyti automobiliui – „Mėlynių festivalio“ dieną ratuotos transporto priemonės užkemša visas aikštes, gatves ir gatveles, o gausybė žmonių pasklinda vietinę mokyklą apsupusioje mugėje. Vietiniai lekėtiškiai ir iš toliau suvažiavę prekiautojai moka patraukti pirkėjus – nebūtų suvalkiečiai, apie kurių taupumą ir darbštumą pasakojamos legendos.

Šiemet geras oras netrukdė pamiškių gyventojams mėlyniauti, todėl ir mėlynių užteko visiems norintiems – tiems, kurie žino, kaip mėlynės renkamos, 5 eurai už litrą neapsirodė brangu. Didžiausia eilė nusidriekė prie mėlynių ledų – apie šį, čia pat, mugėje gaminamą naminį skanėstą, nuolatiniai festivalio gerbėjai galvoja visus metus.

O kur dar pyragėliai su mėlynėmis, uogienės ir kompoto stiklainiukai, mėlynėmis paskaninti sūriai ir kitokios užkandėlės, mėlynių pagardai ir arbatos, gelbėjančios nuo daugelio ligų ir gerinančios regėjimą! Prigaminta ir miško uogomis kvepiančio muilo, ir įvairiausių dekoracijų. Du, trys ar penki ar net ir dešimt eurų – brangu tik vietiniams, bet ne festivalio svečiams kauniečiams ar vilniečiams, Lekėčiuose dosniai atveriantiems pinigines.

Neįsivaizduojamas  šis festivalis be Lekėčių moterų klubo rengiamo tradicinio kulinarinio konkurso, kuriame, žinoma, irgi karaliauja mėlynės. Šiemet jis surengtas ketvirtą kartą. Bendruomenė jau rinko skaniausią mėlynių uogienę, kvietė gaminti užkandėles su mėlynėmis, kepti mėlynių pyragus, o šiemet skelbė nesaldžių patiekalų kulinarinį konkursą „Mėlynė kitaip“.

Pasirodo, mėlynė yra universali uoga: tinka ir su mėsa, ir prie jos. Vertinti konkursui pagamintus patiekalus lekėtiškiai patikėjo profesionalei – kulinarinio žurnalo „Verdu ir  kepu“ vyriausiajai redaktorei  Elžbietai Monkevič, o kompaniją jai sudaryti pavadino „Balic Larus“ marketingo vadovę Rūtą Burdzilauskaitę ir charizmatiškąjį Aleksandro  Stulginskio universiteto docentą Algirdą Amšiejų – visiems pažįstamą profesionalų sodininką ir bitininką, negailintį viešojoje erdvėje aštrių komentarų patarimų visiems, kurie prisiliečia prie žemės maitintojos.

Jie ragavo konkursui pristatytus patiekalus visomis juslėmis – taip mėgavosi skoniu, įspūdingu pateikimu, šeimininkių išradingumu ir mėlynių universalumu, kad neužteko organizatorių pažadėtų  prizų, todėl nutarė įsteigti dar ir savo simpatijų apdovanojimus.

E. Monkevič neslėpė, kad visų 20 dalyvių patiekalai paliko įspūdį, bet ragaudami juose pirmiausia siekė pajusti mėlynių skonį. Visi kaip vienas be abejonių sutiko, jog pati „pačiausia“, bet kurio restorano virtuvės verta buvo  Jolantos Bybartienės pagaminta brandintos elnienos file su mėlynių padažu.

Už originaliausią patiekalą apdovanojimo sulaukė Eglė Brazaitytė, pasiūliusi paragauti marinuotų mėlynių. Estetiškiausiu pripažintas Rasos Repšytės išvirtas „Drabnas mėlynių kleckas“. Sveikiausiu patiekalu  pripažintas užkandis „Pasaulio skonių salsa“, kuriame mėlynės puikiausiai dera su bolivine balanda. O skaniausio patiekalo titulą pelnė Aušros Pažereckienės pagaminta mėlynių ir  burokėlių užtepėlė, ypač deranti prie pieno grybo sūrio.

„Verdu ir kepu“ žurnalo simpatijų prizą pelnė tauragiškės Albinos Urbutienės silkė su mėlynėmis, o R. Burdzilauskaitė savo simpatijas išreiškė „Zuikiui mėlynėse“. Tradicinį „netikrą zuikį“ miško uogomis pagardino ir tikrai neapsiriko griškabūdietė Gailina Šniokaitienė. Nieko bendro su kulinarija neturinti bitininkė ne pirmą kartą stebina savo išradingumu – pernai jos iškeptas pyragas tapo „Mėlynių festivalio“ kulinarinio konkurso nugalėtoju. 

Šeštadienį Lekėčiuose gyvenimas virte virė iki pat vidurnakčio: vyko tinklinio varžybos, veislinių triušių parodą surengė aktyvus vietinės bendruomenės narys Edmundas Reimerys, Lietuvos kinologijos centras kvietė į konkursą „Mano šuo moka“, meno gerbėjai mėgavosi naujausiais  Lolitos Rūgytės dailės darbais „Mintys ir spalvos“, edukacijų kiemelyje buvo galima susiverti tradicinį šiaudinį sodą, nusiausti juostą, paragauti ką tik išsukto medaus, vaikus kvietė aktyvios pramogos. Koncertavo Liudas Mikalauskas, grupė „Vairas“, jaunimo pamėgti atlikėjai, dangų nušvietė įspūdingi fejerverkai.

Lekėčiai – geriausias pavyzdys, kaip savo krašto privalumus moka išnaudoti bendruomenė. Pusšimčio kilometrų juosta Kazlų Rūdos girių apsupto miestelio gyventojai nuo seno vasaromis savo biudžetą papildo uogaudami ir grybaudami, todėl mėlynė jiems yra verslumo simbolis. Įspūdingą festivalį lekėtiškiams padeda surengti vietiniai ir iš šio krašto kilę verslininkai bei ūkininkai, o penktojo festivalio mecenatu tapo danų kapitalo bendrovė „Idavang“, prie Lekėčių auginanti kiaules.

Facebook komentarai

T Hegvita agro