Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Miškininkai savo rankomis sunaikino retų vaistinių augalų plantaciją – prireikė kelio

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Dar pernai šiame miško pakrašty žaliavo meškiniai česnakai. Dainiaus ŠEPEČIO nuotr.
Dar pernai šiame miško pakrašty žaliavo meškiniai česnakai. Dainiaus ŠEPEČIO nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Artėjant laikui, kai miškuose sužaliuos meškinis česnakas, žmonės ima galvoti, jog būtų gerai bent saujelę jo prisiskinti ir taip atstatyti per žiemą prarastą sveikatą: pagerinti apetitą, kraujotaką, virškinamojo trakto bei kitų organų darbą. Žinodami, kad meškinis česnakas yra retas augalas Lietuvoje, įrašytas į Raudonąją knygą, sveikatos puoselėtojai skindavo ji dairydamiesi į šalis, nes už tokią veiklą ne vienas buvo nubaustas pinigine bauda.

Kėdainių krašto gyventojai nuo seno žino, kad daugiausiai meškinio česnako auga Dotnuvos ir Josvainių miškų sandūroje – Palainiškiuose, paprasčiau sakant, prie kelio į Krakes, važiuojant per Medininkus.

Kai kurių vietos specialistų teigimu, meškinių česnakų laiškai pradeda žaliuoti kovo antroje pusėje, tad norėdami įsitikinti, ar išties taip yra, nuvykome į minėtą vietą ir buvome šokiruoti – augalų populiacijos centre iškasta didžiulė, gal 40 arų užimanti, iškasa. Matėsi, jog čia nuimtas viršutinis miško pakloto sluoksnis, šonuose didžiuliai buldozeriu išstumdytos žemės kalnai.

a
Dar pernai šiame miško pakrašty žaliavo meškiniai česnakai. Dainiaus ŠEPEČIO nuotr.

Suskubome skambinti šio valstybinio miško šeimininkui, Dotnuvos girininkijos girininkui Albertui Bliznikui. „Žinau, ten įrengtas mažasis žvyro karjeras“, – paprastai paaiškino A.Bliznikas ir dėl detalesnės informacijos pasiūlė kreiptis į Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovus.

„Meškinis česnakas nuo 2019 metų išbrauktas iš Lietuvos raudonosios knygos, tad ši teritorija nebuvo saugoma valstybės“, – aiškino Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis, teigdamas, jog būtent šioje vietoje buvo surasti žvyro klodai, kurie labai reikalingi miško kelių remontui.

Miškininkas pripažįsta, kad jam buvo žinoma apie čia augusius retus vaistinius augalus, tačiau kito sprendimo jis esą neturėjęs.

„Žvyro poreikis didžiulis, miško keliais važinėja ne tik valstybinio miško prižiūrėtojai, jį tvarkyti būtina, o iš kitos pusės, meškinio česnako populiacija toje vietoje pakankamai didelė, jo norintys gali pasiieškoti ir kitoje kelio pusėje“, – daugiau gero ūkvedžio, nei miško mylėtojo balsu situaciją komentavo G. Nemunis.

Valstybinės miškų urėdijos pareigūnas, patikslindamas žvyro karjero įrengimą, dar pridūrė: „Viskas čia suderinta su aplinkosaugininkais ir kitomis atsakingomis institucijomis, reikalingi leidimai gauti“.

a
Dar pernai šiame miško pakrašty žaliavo meškiniai česnakai. Dainiaus ŠEPEČIO nuotr.

Norėdama gauti platesnį situacijos komentarą, „Agroeta“ kreipėsi į Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto laboratorijos vadovą dr. Valerijų Rašomavičių, kuris užsiima Lietuvos floros ir augalijos įvairovės, struktūros, būklės ir raidos tyrimais.

„Labai apmaudu dėl tokio miškininkų sprendimo“, – buvo pirmieji augmenijos tyrinėtojo bei saugotojo žodžiai, sužinojus apie situaciją Kėdainių rajone.

Pasak V.Rašomavičiaus, pastaraisiais metais nebuvo pastebėta meškinio česnako populiacijos mažėjimo, todėl šis augalas buvo išbrauktas iš Raudonosios knygos.

„Siekdami išvengti perteklinių apribojimų, kai kuriuos augalus išbraukiame iš Raudonosios knygos. Taip buvo ir su meškiniu česnaku, nes grėsmės jo išnykimui lyg ir nebuvo“, – dėstė mokslininkas. Tačiau įvertindamas šią situaciją teigė, kad matant tokį žmonių, juo labiau valstybės turto sergėtojų, elgesį, prie šio klausimo sprendimo verta vėl sugrįžti.

Vos keli kilometrai nuo buvusios miškinių česnakų buveinės, Ąžuolaičių kaime gyvenantis garbaus amžiaus ūkininkas Petras Vaitelis taip pat stebėjosi: „Tai kuo gi taip nusikalto miškiniai česnakai, juk jie daugybei į Sibirą ištremtų lietuvių išgyventi padėjo?“.

Ūkininkui nesuprantama, kaip anksčiau juos saugojusi ir dėl kelių nuskintų lapelių baudusi valstybė nusprendė meškinius česnakus sunaikinti tokiame dideliame plote.

Facebook komentarai