Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Miško žemės siekia ne tik buvusioms sodyboms atstatyti

Autorius: Laima UŽUPĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiandien, kai leidžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis dėl svarbių valstybės projektų (investicijų ar regionų plėtros), inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų, visuomeninės paskirties objektų, o keitimo atvejų daugėja, begalę valstybės įpareigojimų turintys privačių miškų savininkai mano, kad daugiau laisvės privačiuose miškuose nusipelno ir jie. 

Keičiama tik ypatingais atvejais

„Važinėjome po Švediją, Suomiją. Miškai pilni gražiausių sodybų, vienkiemių. Kodėl mes tik kalbame, kad siekiame gyventi taip, kaip skandinavai? Valdžia nori viską valdyti, bet nė viena taip valdanti valdžia nepadarė geriau“, – sako Kazimieras Šiaulys, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Privataus miško savininkai privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų; laiku išvežti ar  tinkamai apsaugoti miške paliekamą medieną, pranešti apie atsiradusius kenkėjų ir ligų židinius; laiku atkurti kirtavietes, želdinius, miške racionaliai ūkininkauti, saugoti biologinę įvairovę ir pan.

Tačiau miško sklypo paskirtis ir miško naudmenos į kitas gali būti keičiamos tik ypatingais atvejais, susijusiais su visuomenės ir savivaldybių poreikiais, o statyba leidžiama tik buvusių sodybų vietose, buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti. Siekiant pakeisti žemės paskirtį susiduriama su „neadekvačiais sunkumais“, sako LMSA atstovas, paprastam piliečiui tai gali būti itin sunki „misija“, belieka samdyti brangiai kainuojančius specialistus.

Mano, kad statybos neproporcingai ribojamos

Siekiant suvienodinti miško žemės savininkų teises ir sąlygas, kai formuojami žemės sklypai ne tik buvusioms sodyboms atstatyti, bet ir statyti kitiems pastatams, šiemet Seime buvo užregistruoti Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai.

„Lietuvos miškuose nuo seno yra kaimai, pastatai, vykdoma įvairi veikla, tačiau pastatų statyba privačiame miške yra neproporcingai ribojama“, – teigė jų iniciatorius Seimo narys Andriejus Stančikas. 

Norint suvienodinti visų miško žemės savininkų žemės valdymo teises pastatų statybos srityje, buvo siekiama išplėsti atvejų, kada miškų ūkio paskirties žemės paskirtis galėtų būti keičiama, ratą, o paskirties keitimą atlikti ir norint statyti naujus įvairios paskirties pastatus.

„Statyboms galimai reikalingi miško plotai sudarytų žymiai mažesnį plotą, nei kasmet  padidėja miško žemės plotas“, – teigia įstatymų pakeitimų kūrėjai.                     

Siūlo griežtinti  

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), savo pačios iniciatyva atlikusi siūlomų keisti įstatymų  projektų antikorupcinį vertinimą, konstatavo, kad, panaikinus dabar galiojančio Miškų įstatymo nuostatas ir priėmus naujuosius siūlymus, esą galimai nepagrįstai būtų išplėstos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybės.

STT nuomone, teikiamais pasiūlymais neapibrėžiant ir nekonkretinant pastatų, kurių statyba būtų leidžiama, jei naujos įstatymo nuostatos būtų priimtos, gali susidaryti sąlygos miško žemę paversti kitomis naudmenomis pavyzdžiui, gamybos paskirties pastatų, kurių veikla susijusi su tarša, statybai. Be to, išplėtus statybos galimybes miškuose, pastatų eksploatacijai bus reikalinga įrengti papildomą infrastruktūrą, kuri nebus susijusi su miškų ūkio veikla.

Jeigu visgi būtų nuspręsta pritarti įstatymų pakeitimo projektams ir toliau juos svarstyti Seime, STT siūlė diskutuoti, ar tais atvejais, kai miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir kitos paskirties pastatams ir jų priklausiniams statyti, atsižvelgiant į ketinamų statyti pastatų paskirtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, neturėtų būti pakartotinai įvertintas galiojančiame Miškų įstatyme nustatytų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimų turinys, o atskirais atvejais nustatytos papildomos, griežtesnės draudimų sąlygos. 

a

Grėstų stichiškas miškų urbanizavimas?

Šiemet birželio 17 d. savo žodį dėl siūlomų įstatymo pakeitimų tarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nusprendęs, kad jie prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Esą juos priėmus miškų ūkio žemės paskirtį galėtų keisti kiekvienas, pageidaujantis tokioje žemėje statyti bet kokios (ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės, gamybinės, visuomeninės) paskirties pastatą ir taip būtų atveriamas kelias stichiškam miškų urbanizavimui draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose.

Kad geri privačių miškų savininkų norai „nenuvestų į pragarą“, įstatymų kūrėjams teks dar tobulinti savo siūlomus pakeitimus.

Žemės fondo duomenimis, miškai (miško žemė) sudaro trečdalį (33 proc.) mūsų valstybės žemės (per 2 mln. ha). Per 2019 m. šis plotas sumažėjo 0,14 proc. arba 2,9 tūkst. ha.

Facebook komentarai