Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Miškų padegimais įtariami grybautojai ir uogautojai

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiuo metu, nors ir palijo, miškams tebegresia didelis gaisrų pavojus. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) darbuotojai per pastarąsias tris dienas net 7 kartus skubėjo gesinti ugnies – iš viso miškuose išdegė 0,68 ha. Gaisrus savaitgalį ir vakar teko gesinti VMU Varėnos, Joniškio, Švenčionėlių, Dubravos ir Kretingos regioniniuose padaliniuose.

Šalyje dabar vyrauja III miškų gaisringumo klasė, pietų Lietuvoje – IV, todėl bet koks neatsargus žmonių elgesys miške, numesta nuorūka ar palikta neužgesinta laužavietė gali turėti itin skaudžių padarinių. Manoma, kad padažnėję gaisrai miškuose gali būti susiję su suplūdusiais grybautojais ir uogautojais. Deja, vis dar pasitaiko ir tyčinių padegimų.

Laimei, miškininkų budrumo ir pastangų dėka dažnai pavyksta greitai sutramdyti ugnį. Antai vakar vakare Juodkrantės girininkijoje jie laiku pastebėjo ir užgesino liepsnas, todėl pasisekė išvengti daug skaudesnės nelaimės.

Šiemet Lietuvos miškuose, šios dienos duomenimis, užregistruota 115 miško gaisrų 55,13 ha plote, iš jų 47 – privačiuose miškuose 29,58 ha plote. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 256 miško gaisrai 196,97 ha plote. 

Nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, šalies miškus stebi VMU antžeminė automatinė gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Prie monitorių pasikeisdami budi apie 50 žmonių, taip pat budi 57 VMU priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų. Apie 300 specialistų sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams. Dar 30 žmonių nuolat budi priešgaisriniuose bokštuose. Gaisrams gesinti VMU įsigijo ir 23 naujus padidinto pravažumo automobilius, kuriuose sumontuotos 300 litrų vandens talpyklos.

Facebook komentarai