Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Mokslininkai ištyrė priežastis, dėl kurių kyla afrikinio kiaulių maro protrūkiai

Autorius:
Printer Friendly, PDF & Email

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje patvirtinti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai. Šią savaitę liga nustatyta Sasnavos seniūnijos (Marijampolės sav.) nedideliame, komerciniais tikslais 10 kiaulių auginusiame ūkyje ir Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje esančiame ūkyje, kur savo reikmėms buvo auginamos 3 kiaulės. Tai 10 ir 11 protrūkiai, užregistruoti kiaulių laikymo vietose šiais metais.

Naujausiuose AKM židiniuose imtasi visų būtinų prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią ligai plisti. Visos augintos kiaulės nugaišintos, jų gaišenos – saugiai sunaikintos. Ūkių teritorijos, tvartai ir įrenginiai – dezinfekuojami.

Nagrinėjant AKM patekimo į kiaulių laikymo vietas priežastis, VMVT specialistai, kartu su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkais, atlieka analizę, vykdo epizootinius tyrimus AKM protrūkių židiniuose.

Išnagrinėjus pastarųjų 11 AKM protrūkių duomenis, nustatytos pagrindinės viruso patekimo į ūkius priežastys:

1. Ūkiuose nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų. Pavyzdžiui, nėra dezinfekcinių kilimėlių arba jie per retai papildomi dezinfekcinėmis medžiagomis, kartais kilimėliai pilni purvo ir nenaudojami pagal paskirtį. Taip pat kiaules prižiūrintys asmenys, eidami į tvartus, ne visada keičia darbo aprangą ir avalynę. Visa reikiama įranga ūkiuose – persirengimo patalpos, dušai, dezinfekciniai kilimėliai, tvoros ir kt. dažniausiai būna įrengti, tačiau žmonės jais ne visuomet naudojasi.

2. Nepaisydami perspėjimų, kiaulių laikytojai nevengia lankytis kituose ūkiuose, net ir tuose, kuriuose buvo patvirtintas AKM židinys.

3. 8 iš 11 protrūkių atvejais kiaulės buvo laikomos kartu su galvijais, o specialistų nuomone, tai svarbus rizikos faktorius virusui patekti į ūkius, nes galvijų ganyklos paprastai būna prie miškų, kuriuose randama AKM užsikrėtusių šernų.

4. Kiaulės šeriamos šviežiai nušienauta žole ir maisto atliekomis.

5. Žmonės intensyviai lankosi miškuose: renka sraiges, uogas, grybus, medžioja ir pan., taigi atsiranda tikimybė parnešti virusą iš gamtos.

Specialistai ir mokslininkai pabrėžia, kad norint apsaugoti ūkį nuo AKM privaloma plauti ir dezinfekuoti rankas ne tik išeinant iš kiaulių laikymo patalpų, bet ir prieš įeinant, keisti drabužius ir avalynę, laikytis visų nurodytų biologinio saugumo priemonių. Saugoti savo gyvūnus visų pirma turi patys savininkai.

Facebook komentarai

T Hegvita agro