Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Mokslininkė: gaisro Alytuje pasekmės viršys ugnikalnių sukeliamą žalą

Autorius:
Printer Friendly, PDF & Email

Padangų gaisrą patyrusio Dzūkijos regiono gyventojai susidurs su sveikatos sutrikimais, o dirvožemyje nusėdę kancerogenai sukels ilgalaikę taršą. Apie tai perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.

„Pajusime Alytuje vykusio padangų gaisro pasekmes sveikatai. Įvertinus padangų sudėtį (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti kokie yra ir degimo produktai. Tai anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, gyvsidabris, chromas. Tarša degant padangoms yra didžiulė ir su niekuo nepalyginama. Ji šimtais kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis kartų – atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą“, – teigė LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja R. Ustinavičienė.

Pasak jos, oro taršos poveikio sveikatai negalima suprasti siaurai, kaip kvėpavimo takų pažeidimo. Mokslininkės tikinimu, Pasaulinė sveikatos organizacija, apibendrinusi ilgamečių tyrimų duomenis, teigia, jog oro tarša sukelia neigiamą poveikį širdies kraujagyslių sistemai. Šį poveikį ypač skatina tarša kietosiomis dalelėmis. Juo dalelės yra mažesnės, tuo giliau į kvėpavimo takus patenka, pačios smulkiausios keliauja į kraujotaką. Todėl tai vienas iš rizikos veiksnių širdies – kraujagyslių ligų greitesniam progresavimui, plaučių susirgimų paūmėjimui, vėžio vystymuisi.

„Smulkūs teršalai, patekę į kraujo apytaką, sukelia krešumo pakitimus, pagreitinto vystymosi aterosklerozę, kurios pasekmės yra miokardo infarktas arba smegenų kraujotakos sutrikimai. Oro tarša taip pat siejama su plaučių ir kvėpavimo takų vėžio vystymusi. Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra dar 2013 metais išplatino  pranešimą, jog oro tarša yra kancerogenas, sukeliantis vėžinius susirgimus“, – pažymi LSMU profesorė.

Ji pažymi ir tai, kad taršos zonoje yra didesnė tikimybė paūmėti lėtinėms ligoms, kurių  daugelis žmonių su oro tarša nesieja. Kancerogeninių medžiagų poveikis pasireikš po dešimčių metų. Benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai, dalis sunkiųjų metalų (kadmis) yra kancerogeninės medžiagos, aplinkoje išsilaikančios ilgai. Ne veltui dalis jų priskiriamos patvarių organinių teršalų grupei. Poveikis gali pasireikšti po dešimčių metų, kuo žmogus yra jaunesnis – tuo turi didesnę tikimybę vėžio vystymuisi. Todėl taršos atveju visada pagrindinė grupė, kuri turi būti apsaugoma – vaikai.

„Kancerogenai nusėda dirvožemyje, tai yra stabilios medžiagos, todėl ši tarša bus ilgalaikė. Taip pat šie teršalai plinta mitybinėmis grandinėmis – per daržoves, mėsą, pieną. Todėl manau, kad taršaus regiono žemės ūkiui yra padaryta didelė žala“, – perspėja R. Ustinavičienė.

Dėl gaisro Alytuje šiandien šaukiamas Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdis. Pasitarime aplinkos, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrai pristatys su gaisro padariniais susijusius atliktus tyrimus, jų rezultatus ir rekomendacijas dėl trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių šalinimo priemonių.

Gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną, o jo gesinimo darbai baigti po daugiau nei savaitės – penktadienį.

Keletą dienų po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės.

Facebook komentarai