Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

N. Mačiulis: kai kurios skatinimo priemonės šiuo metu yra perteklinės, daugeliu aspektų jas reikėtų stabdyti

Autorius: ELTA
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
Printer Friendly, PDF & Email

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Vyriausybės taikytos ekonomikos skatinimo priemonės padėjo sušvelninti situaciją, tačiau šiuo metu kai kurios, pavyzdžiui, nukreiptos į vidaus vartojimo skatinimą, yra perteklinės ir gali lemti didesnę infliaciją.

„Vyriausybės priemonės padėjo sušvelninti situaciją, išvengti trumpalaikių likvidumo problemų, dabar jau galima kalbėti, kad tos priemonės yra perteklinės, sukuria neigiamų šalutinių efektų. Daugeliu aspektu reikėtų stabdyti arklius“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) forume, skirtame pristatyti konfederacijos pasiūlymus politinėms partijoms, sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Greičiausiai to pasekmė bus didesnė infliacija, kai labai didelis pinigų kiekis per labai trumpą laiką yra įsisavinamas. Tai yra ir neefektyvus kapitalo paskirstymas, ir neskaidrus kapitalo paskirstymas, ir, aišku, ekonomikos perkaitimas dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių“, – pridūrė ekonomistas.

Tiesa, jis teigė, kad dalis rizikų išlieka, o turizmo sektorius, tikėtina, neatsigaus nei šiemet, nei kitais metais.

„Turizmo sektorius, viešbučiai yra ta sritis, kur valstybė deda daug pastangų gelbėti, bet, pavyzdžiui, didelė dalis priemonių, nukreiptų į vidaus paklausos skatinimą Lietuvoje, yra visiškas nesusipratimas. (...) Taip ir vadinkime, kad tai yra papildomos socialinės išmokos, tai nėra poreikis skatinti ekonomiką“, – sakė N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos eksporto rinkose yra ir optimizmo, kuris leidžia tikėtis spartaus atsigavimo.

„Situacija vertinama vis dar blogai dėl įvairių priežasčių, tačiau yra gerų priežasčių tikėtis labai spartaus atsigavimo. Viena iš priežasčių, kad viruso plitimas atslūgsta. Antrosios, trečiosios bangos nėra tokios pavojingos. Kita priežastis, kad, priešingai nei po pasaulinės finansų krizės, visos ES valstybės ne veržėsi fiskalinius diržus, ne ieškojo būdų, kaip subalansuoti valstybės finansus, o pradėjo leisti pinigus tokiais tempais, kokiais nėra leidę“, – sakė N. Mačiulis.

„(...) Tai, kad ES valstybės deda didžiulius finansinius išteklius ekonomikos skatinimui, yra daug svarbiau nei tai, ką darome mes. Nes Lietuvos ekonomikos potencialas priklauso ne nuo to, kiek mes čia vartojame, o nuo to, kiek galime eksportuoti. O tai priklauso nuo mūsų konkurencingumo ir nuo to, kiek stiprios mūsų eksporto rinkos“,– kalbėjo ekonomistas.

Facebook komentarai