Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Naujas vilkų populiacijos valdymo metodas subliuško kaip muilo burbulas  

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Praėjusio vilkų medžioklės sezono įkarštyje, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis garsiai pareiškė, kad bus pereinama prie kitokio vilkų populiacijos valdymo būdo. Jis teigė, kad „paspartinsime leidimų išdavimų tvarką, sukurdami galimybę kontroliuojančioms institucijoms ir savivaldybėms duoti nurodymus medžiotojams...“

M. Čepulio naujo vilkų populiacijos valdymo esmė turėjo būti tokia, kad būtų siekiama nustatyto limito ribose kuo daugiau sumedžioti naminius gyvulius specializavusių pjauti vilkų jų padarytos žalos vietose. Tuo pačiu mažiau būtų sumedžiojama didesniuose miškų masyvuose gyvenančių ir laukiniais gyvūnais mintančių pilkių. Beje, tai nieko naujo, nes taip vilkus medžioti seniai siūlė medžiotojai.

Tačiau nuo medžiotojų siūlymų Aplinkos ministerijos biurokratai ausis užsikimšę dideliais vatos gniužulais, pro kuriuos prasismelkia tik vilkų globėjų iš asociacijos "Baltijos vilkas" garsūs klykavimai. Bet kai jau pažangų vilkų populiacijos valdymo būdą pasiūlė pats ministro patarėjas, naivesniems piliečiams atrodė, kad ledai gali pajudėti.

Deja, Aplinkos ministerijos medžioklės reikalus tvarkantis aparatas dar giliai glūdi amžinajame įšale- pavasariniu polydžiu ten net nekvepia, nepasiekia jų nė klimato šiltėjimas... Taigi, daug vilčių teikęs patarėjo pasiūlymas, kaip ir tikėjosi labiau su medžioklės proceso reguliuotojais susipažinę medžiotojai, subliuško it muilo burbulas.

Per mažai iniciatyvą rodo ir gyvulių augintojai bei savivaldybės.

Nors pilkiai nuo pat pavasario toliau siautėja ganyklose, pjaudami avis, ožkas, veršius ir elnius, vienas įžūlus plėšrūnas kieme netgi susigrūmė su sodybos šeimininku ir padžiovė savo kailinius, kitoks vilkų populiacijos valdymo būdas visiškai neveikia. Gal neapkaltins žmogaus, kad neteisėtai išėmė iš gamtos pilkasermėgį. Nors tūlas vilkų globėjas pasakytų, kad nereikėjo vilkui užstoti išėjimo iš aptvaro, o jeigu jau užtvėrė žvėriui išėjimą, tai reikėjo stovėti labai ramiai ir pilkis būtų žmogų peršokęs kaip kokį tvoros stulpą. Na, bent abejoti netenka, kad šis vilkas tikrai bus įskaitytas į sumedžiojimo limitą...

Rugsėjo vidurys - iki vilkų medžioklės sezono beliko tik mėnuo, o Aplinkos ministerija yra gavusi tik vieną prašymą išimti iš gamtos probleminį vilką. O ir to sumedžiojimui leidimas neduotas...  Taigi, ir toliau sėkmingai dauginame naminius gyvulius specializavusių vilkų grupę. Kodėl tokie neaktyvūs ūkininkai? Dauguma jų nusivylę vilkų padarytos žalos kompensavimu ir net nesikreipia į savivaldybes. Be to beprasmiška prašyti leidimų išimti iš gamtos probleminius vilkus, nes kad tokį leidimą gauti, vilkai per kelis kartus toje pačioje vietoje turi išpjauti daugybę gyvulių, o leidimo išdavimas vilkinamas tol, kol pilkiai gyvulių galabinti nusidangina už devynių mylių į kitas parapijas.

Kai medžiotojas negali vilko patykoti tuoj pat kitą vakarą po išpuolio  prie sudraskytų gyvulių gaišenų po pirmo plėšrūno ar jų grupės apsilankymo ganyklose, gero rezultato tikėtis neverta. Pavėluotai gavus leidimą, geriausiu atveju nušaunamas bet kuris atsitiktinai sutiktas plėšrūnas, gal visiškai nelinkęs pjauti naminius gyvūnus.

Ką gi, po tam tikro lyg ir pajudėjimo teisingos vilkų medžioklės kryptimi pilkius vėl medžiosime kitų žvėrių medžioklėse, daugiausia varymo medžioklėse miškų masyvuose, nežiūrėdami jiems į dantis, ar jais graužė avinų ar laukinių gyvūnų kaulus... Vienok ir medžiotojai, ir ūkininkai, ir savivaldybių atstovai turėtų būti atkaklesni: į apkurtusių Aplinkos ministerijos biurokratų kabinetų duris reikia ilgai ir atkakliai belstis ir belstis. Po kurio laiko (gal ir negreitai) jos turėtų prasiverti...

Facebook komentarai

bas

a