Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Nauji ES milijonai – dar žalesnei Lietuvai

Autorius: Laima UŽUPĖ
Klimato kaitos konferencija Prezidentūroje.
Klimato kaitos konferencija Prezidentūroje.
Printer Friendly, PDF & Email

Klimato pokyčiais susirūpinusi Europa suka „žalesnės“ ekonomikos link, sąjungos valstybėms artimiausiais dešimtmečiais žadėdama didelius pokyčius investuojant visose ūkio srityse. Naujoms „žalioms“ investicijoms ruošiasi ir Lietuva, jau dabar brėždama pagrindinių investicijų gaires.

Nuolat kylanti temperatūra gresia sausromis

Mokslinių tyrimų duomenimis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje kyla. „Anglies dvideginio koncentracija dabar yra net 25 procentais didesnė nei bet kada istoriniu laikotarpiu ir ji nuolat didėja. Žmonija kasmet „išmeta“ vis daugiau anglies dvideginio, 2018-ieji metai šiuo požiūriu buvo rekordiniai“, – teigė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Egidijus Rimkus, Prezidentūroje vykusioje Klimato savaitės konferencijoje.

Pristatydamas globalios oro temperatūros prognozes jis pabrėžė, kad temperatūra Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ir toliau kils. „Tikėtina, kad kritulių kiekis didės, o antroje vasaros pusėje išliks panašus arba netgi mažės. Tai kartu su oro temperatūros kilimu didins mūsų teritorijos sausringumą“, – sakė jis.

Konferencija apibendrino pastaruoju metu Lietuvoje vykusias diskusijas apie šalies ūkio  galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos ir prisidėti prie šio reiškinio švelninimo.

Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra įsipareigojusi iki 2050 m. neutralizuoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ekonomikai. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, bendrai ES valstybės siekia 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, o Lietuva, įvertinusi savo galimybes, įsipareigoja jį sumažinti 9 proc., ir mūsų šaliai tai esąs pakankamai didelis iššūkis.

Renkasi „žaliąjį kursą“  

Siekdama mažinti poveikį klimatui, pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, Europos Sąjunga renkasi „žaliąjį kursą“: artimiausiais dešimtmečiais jos klimato politika tiesiogiai darys įtaką ir transporto, ir žemės ūkio politikai bei kitoms ūkio ir visuomenės sritims.

EK atstovas akcentuoja, kad žemės ūkyje 40 proc. visų investicijų turės būti „žalios investicijos“ į naujas technologijas, „skaitmeninį“ ūkininkavimą, ekologinius sprendimus. Transporto sektoriuje dar daugiau investicijų bus nukreipta į projektus, prisidėsiančius  prie taršos mažinimo.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, mūsų šalies žemės ūkyje susiduriama su iššūkiais dėl  dirvožemio erozijos, mineralinių trąšų naudojimo, beariminės technologijos plėtros, biodujų gamybos. Išlieka svarbus iškastinio kuro vartojimo mažinimas, ekologinio ūkininkavimo plėtra.

Ateityje tikimasi nenašias žemes ūkio paskirties žemes apželdinti mišku ir taip didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbciją. Esant tolimesniems klimato pokyčiams, minėjo ministras, tokiose teritorijose siekiama sudaryti galimybę ir įveisti daugiamečių žolių pievas. 

Investicijos sieks šimtus milijonų

Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų mažinti klimato taršą ne tik žemės ūkio, bet ir kitose ūkio srityse, įgyvendinimo kaina sieks šimtus milijonų eurų.

„Turėdami tai galvoje kartu su Latvijos ir Estijos vadovais pasirašome bendrą dokumentą, kuris bus skirtas Europos vadovų tarybai. Mes aiškiai išdėstėme pasiryžimą siekti klimatui neutralios ekonomikos, tačiau taip pat atkreipiame dėmesį, kad toks pokytis reikalauja ir tvaraus finansavimo“, – sakė konferencijoje dalyvavęs Prezidentas Gitanas Nausėda.

Dokumentą pasirašiusios šalys pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog ES investicijos įgyvendinant žemės ūkio ir sanglaudos politiką Baltijos šalyse yra esminės kovojant su klimato kaita ir finansuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos, Europos Komisijos pateikti pasiūlymai mažinti finansavimą yra nepriimtini, o tiesioginių išmokų konvergencija turi būti pasiekta iki 2027 metų.

Kalbėdamas apie bendrą valdžios institucijų ir visos visuomenės atsakomybę siekti permainų, šalies vadovas pabrėžė ketinantis inicijuoti Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, kurios numatytų privalomą iniciatyvų poveikio vertinimą aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu.

Facebook komentarai

T Hegvita agro