Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Nauji saugikliai įmonės paramai, gautai iš Valstybės: antstoliai nebegalės vykdyti išieškojimų

Autorius: BNS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nuo COVID-19 nukentėjusį verslą pamažu pradeda pasiekti valstybės parama. Įsibėgėjus šiam procesui į dienos šviesą iškilo opi įstatymų spraga – nėra jokių saugiklių, užtikrinančių, kad gauta parama neatitektų kreditoriui, kuriam gavusi paramą įmonė yra skolinga.

Teisininko Vyčio Grybausko teigimu, šiuo metu valstybės gautai paramai nėra taikomi jokie apribojimai, todėl ją galima areštuoti ar iš jos išieškoti skolas. Atsižvelgdamas į tai, Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Teisingumo ministerijos parengtą Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą. Anot teisininko, juo siūloma uždrausti areštuoti pinigines lėšas, kurias skolininkas gavo kaip valstybės ar savivaldybių paramą, kompensacijas, išmokas dėl ekstremalios situacijos ar karantino. Taip pat bus draudžiama vykdyti išieškojimą iš tokių lėšų.

Išsprendė tik dalį problemų

Vis dėlto, panašu, kad naujasis reguliavimas tik iš dalies leistų įmonei apsaugoti iš valstybės gautą paramą, galimybių apeiti įstatymą ir pasisavinti gautus pinigus vis dar liktų.

„Tokio pakeitimo būtinumas yra suprantamas, nes kreditoriai šiuo metu gali pasiimti valstybės išmokas, kurios galbūt buvo skirtos apmokėti darbuotojų prastovų dalį, kurią privalo padengti darbdavys, arba susimokėti už nuomą gavus nuomos kompensaciją. Kita vertus, siūlomas reglamentavimas tik iš dalies sprendžia esamą problemą, nes apribojimai pasisavinti tokias lėšas būtų taikomi tik išieškant per antstolius“, - sako V. Grybauskas.

Antstolio Armino Naujokaičio nuomone, toks ribojimų taikymas tik antstolių vykdomiems išieškojimams rodo naujojo reguliavimo spragas: „Minėtas reglamentavimas galimai nėra subalansuotas, nes išskiria išieškojimus ne pagal tai, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis nebebus galima išieškoti, o pagal tai, koks subjektas nebegalės vykdyti išieškojimų. Šiuo atveju antstolio vykdomi išieškojimai bus draudžiami, o kitų institucijų – ne.“

Gaunančios subsidijas, bet į nukentėjusių sąrašus neįtrauktos įmonės liks neapsaugotos

Į tokią paramą toliau pretenduos ne tik kreditoriai, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ neišieškos mokesčių iš dėl COVID-19 sunkumų patyrusių įmonių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos įmonės gaunančios paramą, pavyzdžiui, subsidijas darbuotojams, yra nukentėjusių įmonių sąrašuose. Taigi jeigu bendrovės nėra nukentėjusiųjų sąraše, bet ji gauna kokias nors subsidijas, naujais įstatymo pakeitimas jos neapsaugos, ir rizika, kad Valstybės parama darbuotojams už prastovas gali ir nepasiekti darbuotojų, o vietoj to atitekti VMI, vis dar išliks.

Palikta daug vietos interpretacijoms

Galiausiai, V. Grybausko ir A. Naujokaičio teigimu, nėra sprendžiamas klausimas kaip atskirti, kurie pinigai yra parama, iš kurios negalima išieškoti, o kurie yra kitos įmonės pajamos.

„Pinigai kaip ir kruopos nepasižymi jokiais išskirtiniais požymiais, kurie leistų atskirti vieną eurą nuo kito euro, ypač esantį toje pačioje banko sąskaitoje. Todėl, jeigu banko sąskaitoje turite 2 eurus, o gavote 1 eurą paramos, tai kils klausimas, kuris euras yra parama, o kuris –  ne. Be to, asmenys visada galės išleisti savo lėšas palikdami likučiui analogišką sumą gautai paramai ir ją traktuoti kaip Valstybės paramą – tokiu atveju nebus galima tokių lėšų areštuoti ar nurašyti“, - teigia teisininkas.

Jam antrindamas A. Naujokaitis priduria, kad bandant atskirti, kurios paramos gavėjo sąskaitoje esančios lėšos yra neliečiama valstybės parama, neišvengiamai padaugės ginčų.

Ekspertų manymu, nors įstatymo leidėjo norai apsaugoti įmones ir yra sveikintini, tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas yra būtinas platesnis požiūris ir nurodytų problemų aptarimas.

Facebook komentarai