Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Naujųjų metų pradžia: ko galime tikėtis 2020?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Printer Friendly, PDF & Email

Naujieji metai prasideda su gerovės valstybės prieskoniu. Pradėjome kurti gerovės valstybę. Valstybės biudžetas patvirtintas. Kartu su mokesčių pakeitimais. Tad vėl pratinsimės prie mokesčių naujų pakeitimų. Pasikeitė septynių mokesčių nuostatos. Visų pagrindinių mokesčių: pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, žemės, pridėtinės vertė, akcizų. Pernai taip pat mokesčių sistema keitėsi, kaip ir užpernai.

Kyla klausimas – ar valdžia ką nors iš viso planuoja ir skaičiuoja? Verslo įmonės planuoja savo veiklą bent keletui metų į priekį, gyventojai – savo finansinius poreikius taip pat planuoja ne vieneriems metams į priekį. O valdžia valstybės finansus, matyt, planuoja tik vieneriems metams. Jeigu planuotų ilgesniam periodui, kaip, kad turėtų būti daroma pagal LR Biudžeto sandaros įstatymą ir kitus teisės aktus, nekeistų mokesčių nuostatų taip dažnai, kaip dabar. LR Biudžeto sandaros įstatyme aiškiai parašyta, kad įstatymo paskirtis – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Iš čia ir kyla klausimas – ar tikrai užtikrinsime ilgalaikę LR piliečių ekonominę ir socialinę gerovę kasmet peržiūrėdami ir pertvarkydami pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius šią gerovę? Pensijų reformas padarėme kelias, bet finansinė pensininkų padėtis nedžiuginanti. Vidutinės pensijos darbo užmokesčio ir santykis yra  0,4 ir tai yra vienas žemiausių rodiklių ES. Reikia tikėtis, kad 2020 m. šis santykis pagerės.

Mokesčių ir socialinio draudimo sistemos reformas taip pat darome kas keletą metų. Reikia tikėtis, kad po visų įvykusių pertvarkų Lietuvoje mokesčių – išmokų sistema bus stipresnė nei anksčiau pajamų nelygybės koregavimo aspektu. Nes iki šiol buvo viena silpniausių visoje ES.

Verslo skatinimas – viena iš prioritetinių sričių. Valdžia naujai įsteigtoms verslo įmonėms suteikė vienerių metų „pelno mokesčio atostogas“. Jų tikrai nepakanka. Ar daug verslų pirmaisiais veiklos metais gauna pelną? Tikrai ne. Užsienio patirtis rodo, kad tokių atostogų reikėtų bent trejus metus, kol verslas sustiprėja. 

Valdžia turėtų skatinti eksportuoti galutinius, aukštos pridėtinės vertės, iš vietos išteklių pagamintus produktus. Pridėtinė vertė turi likti Lietuvoje. Jos negalima atiduoti užsienio valstybėms eksportuojant žaliavas. Liūdna ir keista klausytis, kai valdžios atstovai džiaugiasi eksportuotų grūdų ar kitokių žaliavų eksportu. Labai tikiuosi, kad ši pozicija keičiasi į gerąją pusę.

Socialinės apsaugos sistema vis pertvarkoma, tobulinama, jai skiriama vis daugiau lėšų. Tačiau vistiek apie 11 proc. gyventojų gyvena skurde. Apie pusę socialinės pašalpos gavėjų šią pašalpą gavo ilgiau nei metus, apie 90 proc. asmenų, baigusių Užimtumo didinimo programą, darbo rinkoje išsilaikė trumpiau nei tris mėnesius. Tai rodo, kad socialinių išmokų adekvatumas išlieka palyginus žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis beveik negerėja, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui silpnas ir mažesnis nei ES vidurkis.

Tad pradėkime 2020 metus su viltimi, kad jau šiais metais galėsime džiaugtis didesniu BVP, mažesniais socialinės atskirties rodikliais, dideliu užimtumu, žemu nusikalstamumu, išsaugosime gerą gamtinę, urbanistinę ir informacinę aplinką, padidės socialinis apgintumas ir žmogaus teisės, pilnatvė šeimoje bei giminėje, kaimynystėje ir bendruomenėje, organizacijose bei valstybėje, išugdysime didesnę pagarbą ir atsakingumą darbe bei laisvalaikyje. Tokia turėtų būti gerovės valstybė.

Facebook komentarai