Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Ne visi sprendiniai gali būti naudingi augalams ir dirvožemiui

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Patys žemmdirbiai turėtų susirūpinti dirvožemio degradacija. Vytauto Liako nuotr.
Patys žemmdirbiai turėtų susirūpinti dirvožemio degradacija. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kol kas žiema labai nutolusi nuo įprastų mums žiemų, ūkininkams kyla daug klausimų. Kas bus su žiemkenčiais? Jei nebus šalčių, viskas bus gerai. Turim vokišką žiemą. Dabar pakeisti nieko negalim, geriau šį laikotarpį skirti edukacijai ir planuoti būsimų darbų kryptis.

Kol dar ne vėlu

Vienas svarbiausių darbų ir rūpesčių – dirvožemio atstatymas. Nereikia savęs plakti, kad kažką darome ne taip, kaip ir nereikia nurašyti kai kurių nesėkmių vien meteorologinėms sąlygoms. Ką galime pakeisti? Praktiškai visuose žemdirbiškuose regionuose egzistuoja ta pati problema. Ūkininkai sako, kad jau patiria „siaurų“ sėjomainų pasekmes: pvz., nors ir gausiai tręšia, naudoja augalų apsaugos priemones, niekaip negali perkopti 3,0 t/ha rapsų derlingumo. Tad kol dar ne vėlu, rūpinkimės dirvožemiu, priešingu atveju bus labai daug nuostolių.

Apie dirvožemio kokybės prastėjimą ir degradaciją kalba bei rašo daug mokslininkų, žemės ūkio specialistų. Žinant priežastis, kartu reikia ieškoti galimybių ir būdų, kaip išspręsti šią, nerimą keliančią problemą.

Dirvožemio degradacija prasidėjo jau tada, kai dėl žemės ūkio plėtros buvo iškirsti miškai. Dirvotyros mokslo specialistai sako, kad derlingo dirvožemio, biologinės įvairovės bei žinių praradimas kelia mirtiną grėsmę žmonių išlikimui ateityje. Esant dabartiniam dirvožemio naikinimo intensyvumui (dekarbonizacija, erozija, dykumėjimas, cheminė tarša), per 50 metų bus padaryta didelė žala visuomenės sveikatai dėl nepilnaverčio maisto tiekimo, kuriam būdingas sumažėjęs svarbių mineralų kiekis. Jau dabar pats laikas pradėti gaivinti dirvožemius, didinant juose biologinę įvairovę, kad ateities kartos galėtų sveikai ir kokybiškai maitintis. 

Be trąšų, tuo labiau organinių (mėšlo), išsiversti negalima – priemonės pateisina tikslą, kitaip pasaulio populiacijai neįmanoma būtų išsimaitinti. Tręšiant augalus, reikia įvertinti ne tik augalų būklę, bet ir dirvožemio savybes bei meteorologinių sąlygų pokyčius.

Tik kas žemės – žemei

Išbėrus trąšas ne laiku arba neįvertinus aplinkos veiksnių, nemenka dalis trąšų prasiskverbia į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir nepatenkina gamybos lūkesčių. Tręšiant neįvertinus dirvožemio sąlygų, atsiranda lyg savotiška augalų priklausomybė nuo trąšų, o šio proceso metu nyksta pats dirvožemis. Knygos „One Shot“  autorius J. Leary įvardija tokią augalų priklausomybę ir sako, kad „fermeriai turi stengtis viską, ką jie paima iš žemės, grąžinti kaip biomasę (organinė medžiaga), taip sukuriamas uždaro ciklo scenarijus”. 

Labai rimtai apie globalias grėsmes perspėja Amerikos mokslininkai, jie tirdami vandenynus mato, kaip plečiasi negyvos zonos. Taršos mažinimui ypatingai būtinas visapusiškas požiūris. Daugeliu atvejų nepaaiškinama, dėl ko šiose vandenynų zonose nėra deguonies ir gyvybės. Anot Amerikos mokslininkų, mėlynai žali dumbliai dusina vandenyną. Daroma išvada, kad tai susiję su žmogaus veikla, upėms kertant žemės ūkio zonas ir įsiliejant į vandens telkinius, nuotėkis atneša azoto, fosforo ir kitų cheminių medžiagų.

Pradžia yra

Lietuvoje yra nemažai ūkininkų, pradėjusių diegti dirvožemį atstatančias technologijas. Nualintuose dirvožemiuose cheminės medžiagos nepadės, jų naudojimas nėra ilgalaikis sprendimas, reikia galvoti apie perspektyvas. Atstatymo esmė – nedaryti žalos dirvožemiui ir sukurti produktyvius ūkius bei sveiką bendruomenę.

Svarbiausia, kad jau nemažai ūkių yra labai netoli šios praktikos: įdiegtos optimalios žemės dirbimo technologijos, planuojamos sėjomainos, naudojami preparatai, skatinantys augalinių liekanų mineralizaciją bei didinantys dirvožemio biologinį aktyvumą, sėjami dengiamieji augalai.

Specialistai ragina ūkininkus pereiti nuo degeneracinės žemės ūkio praktikos prie atstatomųjų technologijų. Sveikas dirvožemis yra bet kurios žemės ūkio sistemos pagrindas ir gyvybiškai svarbus aprūpinant augalus mitybos elementais. Pagerinus dirvožemyje dujų apykaitą, drėgmės režimą, organines medžiagas bei išsaugojus jame esančius geruosius organizmus, galima tikėtis didesnio lauko augalų produktyvumo ir ekonominio efektyvumo.

Sprendimai iš pirmo žvilgsnio paprasti ir aiškūs, bet... Kaip pavyzdį imkim posėlinius augalus. Nuo įtemto darbų sezono pavargęs ūkininkas negalvodamas sėja paprasčiausius augalus, dažniausiai garstyčias ir ridikus. Kodėl nepagalvoti ir pasirinkti tokį derinį, kuris būtų tikrai naudingas dirvožemiui. Reikėtų rinktis augalus, gebančius iš dirvožemio įsavinti makroelementus ir mikroelementus bei juos pernešti į viršutinį dirvos sluoksnį.

Tokie augalai sukaupia medžiagas, kurios jau seniai išplautos iš augalų šaknų zonos, dažniausiai tai geležis, manganas, cinkas, boras. Augalus įterpus į dirvožemį, laipsniškai atstatomas jų kiekis, augalai šias medžiagas įsavins, kuomet jų labiausiai reikia, o ne tada, kai ūkininkas turės laiko išpurkšti vieną ar kitą lapų trąšą. Augalai ne tik pakelia maisto medžiagas, bet ir užmezga simbiotinius ryšius su dirvožemio mikroorganizmais, kuo didesnė augalų įvairovė, tuo geriau.

Laikas mokytis

Šiandieninis žemės ūkis yra vienas iš veiksnių, mažinantis dirvožemio turtingumą. Kai kurios technologijos, dažniausiai monokultūra arba „siaura“ sėjomaina, labai sumažina organinės anglies kiekį dirvožemyje. Kiekviena augalų rūšis turi specifinius maisto medžiagų rinkinius, reikalingus fiziologiniams procesams, esant nepakankamai augalų įvairovei, įsavinamos tik tam tikros medžiagos, laikui bėgant jos iš dirvožemio išeikvojamos.

Šiandien jau yra pakankamai technologijų ir išteklių sveiko ir gyvybingo dirvožemio palaikymui. Apie tai nekalbėtume, jei nebūtų problemos. Dirvožemiai pradeda dykumėti. Požymis – organinės anglies mažėjimas. Daugelis turi dirvožemio tyrimų rezultatus ir atkreipia dėmesį į pH bei augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį (P2O5 bei K2O), tačiau nežiūri į organinės anglies kiekį. Organinės anglies sumažėjimas kritiškai slopina augalų augimą, o be augalų dirvožemis neišlaiko reikiamo vandens lygio ir laikui bėgant dirvožemis tampa sausas ir trapus.

Antai pietiniuose kraštuose sausros – nuolatinis reiškinys, bet dirvožemyje gausu organinės anglies ir jei ūkininkas nepadaro didelių klaidų, dirvožemis išlaiko drėgmę, o augalai subrandina solidų derlių. Kuo daugiau biomasės sugrįžta į dirvožemį, tuo daugiau anglies galima atskirti natūralios ekosistemos palaikymui. Taip pat šiandien yra daug galimybių pašalinti toksinus iš dirvožemio, subalansuoti dirvožemio pH, pridėti maistinių medžiagų, aktyvuoti dirvožemio mikroorganizmus ir t.t.

Šis žiemos laikotarpis – tinkamiausias metas skirti dėmesio augalų gamtos ciklų pažinimui, siekti žinių, kaip gauti aukštus ekonominius rodiklius, laikantis gerosios ūkininkavimo praktikos ir aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai jau išmoko valdyti dirvožemio tekstūrą, struktūrą, atsisakydami agresyvaus žemės dirbimo, apriboti sunkiųjų metalų patekimą į augalus, padidinti dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą.

Facebook komentarai