Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Neariminė žemdirbystė gali tapti viena iš prioritetinių ūkininkavimo krypčių

Autorius: Partnerių turinys
Printer Friendly, PDF & Email

Dirvą tausojanti neariminė žemdirbystė Lietuvoje nebėra naujiena ir jos naudą ima pripažinti ne tik ja užsiimantys ūkininkai. Vis dėlto šiai inovatyviai technologijai plisti mūsų šalyje trukdo ne mąstymo stereotipai. Toks aplinką tausojantis ūkininkavimo būdas kol kas niekaip nėra skatinamas ir vis dar oficialiai nepripažintas kaip ekoschema.

Siekia papildomo skatinimo

Apie tai ir buvo kalbėta Rokiškio rajone Kalvių kaime Jono Venslovo ūkyje praėjusią savaitę surengtoje „Lauko dienoje“. Čia susirinkę ūkininkai iš visos Lietuvos, įvairių institucijų pareigūnai turėjo progą pamatyti ir įvertinti neartuose laukuose klestinčias ir prieš sausrą atsilaikiusias kultūras: kviečius, grikius ir pupas.

Vis tik, pasak J. Venslovo, šio renginio tikslas nėra parodomasis ar edukacinis.

„Mes siekiame įrodyti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, kad būtina skatinti šią dirvožemį tausojančią ūkininkavimo formą. Vokiečių, švedų, danų ūkininkai gauna papildomas išmokas, jeigu nearia žemės ir tausoja dirvą. Mes – ne, gauname tik tiesiogines išmokas. Jei nebus skatinimo, neariminė žemdirbystė Lietuvoje neplis, o žemė, dirva ir toliau bus alinama“, – teigė J. Venslovas.

Neariamame dirvožemyje vėl atsiranda gyvybė

J. Venslovas žemės nearia jau penkerius metus. Jo ūkyje atsirado ir pirmoji Lietuvoje neariminė sėjamoji bei kita šiai žemdirbystės formai pritaikyta technika. Kolegos sako, kad J. Venslovos 1 000 ha  ūkis – ne tik neariminės žemdirbystės lopšys Lietuvoje, bet ir įkvėpimo šaltinis kitiems, svarstantiems apie aplinką tausojančias technologijas.

Ūkininkas teigia nesivaikąs vien derliaus ir pelno.

„Žiūriu, kad būtų gerai ne vien man, bet ir žemei. Nejudinama žemė atsistato, joje atsikuria gyvybė, vėl atsiranda sliekų, dirva apsaugoma nuo vėjo ir vandens sukeliamų erozijų, o pasėliai – nuo ligų, todėl nebereikia tiek chemijos jų apsaugai ir trąšų derlingumui. Kiti ūkininkai nuo ligų purškia savo laukus du kartus per sezoną, aš – tik vieną kartą. O ir sausra tokiam ūkiui daug mažiau kenksminga, nes nearta dirva ne taip praleidžia drėgmę, o ir nenašios žemės derlių duoda, net 22 našumo balų dirvoje derlius bus“, – teigia J. Venslovas, pridurdamas, kad visos kitos ūkininkavimo formos žemę tik niokoja.

Brangesnė technika, bet mažesnės darbo sąnaudos

Tiesa, neariminei žemdirbystei reikalinga technika brangesnė, bet mažiau darbo. „Tik reikia viską daryti labai tiksliai ir laiku“, - pastebi ūkininkas.

Jam pritaria ir po truputį prie šios žemdirbystės formos pereinantys ūkininkai. Anykščių rajono ūkininkas Romualdas Pilkauskas, kuris neariminės žemdirbystės idėją perėmė iš J. Venslovo, sako, kad efektas yra.

„Ką pastebėjau? Pagerėjo dirvožemis, žemėje atsirado gyvybė, sliekų. Kita vertus, lieka daugiau pinigų ir laiko. Iš kur ta ekonomija? Darbo sąnaudos mažesnės, mažiau darbuotojų reikia, kas aktualu šiandien trūkstant darbo jėgos, todėl atsiperka net ir brangesnė technika“, - teigia Anykščių rajono ūkininkas.

Kliūčių skatinti neariminę žemdirbystę nėra

Renginyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas, paklaustas, ar žinoma, kiek mūsų šalyje paplitusi neariminė žemdirbystė, kiek yra ją naudojančių ūkininkų, teigė, kad susidomėjimas šia technologija auga. Vis dėlto tikslaus ūkininkaujančiųjų skaičiaus pasakyti neįmanoma.

„Deklaracijose ji nežymima, tačiau, jei neariminė žemdirbystė būtų oficialiai pripažinta kaip palanki aplinkai ekoschema, tai pamatytume realius skaičius“, - sakė I. Jankauskas, pridurdamas, kad kliūčių šiam tikslui pasiekti nėra, tiesiog reikia imtis konkrečių veiksmų ir peržiūrėti įstatyminę bazę.

Kliūčių pripažinti neariminę žemdirbystę kaip aplinką tausojančią technologiją nemato ir Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

„Tą daryti dabar kaip tik palankus metas, nes rengiamas strateginis planas ir kryptys 2021-2027 m. programiniam laikotarpiui. Europos Sąjunga skatina priemones, susijusias su klimato kaitos mažinimu, todėl agrarinei aplinkosaugai, aplinką tausojančioms ūkininkavimo formoms bus skiriamas didelis dėmesys. Mums dabar tik reikia diskutuoti apie tai, ką patobulinti, kokius konkrečiai teisės aktus pakeisti, kad būtų skatinamos aplinką tausojančios technologijos“, - teigė Žemės ūkio viceministras. 

Jonas Venslovas dėkoja AB "Kauno grūdai" už gražią partnerystę ir paramą rengiant šią lauko dieną.

Facebook komentarai

T Hegvita agro