Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Neįprastas ūkininko pomėgis

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Ūkininkas, tautodailininkas K. Gausa
Ūkininkas, tautodailininkas K. Gausa
Printer Friendly, PDF & Email

„Dirbti lengviau, nei kalbėti“, - pakalbintas tarsteli meistras.

Kastytis Gausa - jau patyręs tautodailininkas. „Nuo dvyliktos klasės panirau į šią veiklą“,- prisipažįsta jis. Ir taip jau aštuoneri metai.

„Įsimintiniausi darbai - kryžiai“,- sako Kastytis Gausa. Meistras dirbina jau ketvirtą kryžių.

Tai - jo hobis. „Pabandžiau, o kai jau pradėjau, negalėjau  mesti. Užsispyrimas neleidžia to daryti. Pradėjęs negali mesti, privalai pabaigti - mano toks įsitikinimas“,- dėsto kryždirbys. Aštuoneri metai ir nepabaigiate? „Manau, nebus pabaigos“,- teigia šypsodamasis jis.

Koks tikslas? „Gal žmogui taip duota, tad noras toks kirba, kad atsimintų, kai tavęs jau nebebus šioje žemėj. Juk žmogus tol gyvas, kol gyva istorija apie jį“,- sako Kastytis.

Važiuoti pažiūrėti į šalikelėje stovintį savo rankų dirbintą kryžių - geras jausmas. „Jei tik yra proga, tai, kad ir sugaištu kažkiek laiko, bet visada prasuku“,- prisipažįsta jis.

Sako, svarbu jam, kaip kryžius laikosi, kaip atlaiko saulės, žiemos išdaigas, kaip sensta.

Ar darytų Kastytis tai, kas patinka žmonėms, bet jam pačiam nelabai? „Čia, manau, principo reikalas“,- teigia jis.

Meistras kategoriškas: „Jeigu man nepatiks, aš tikrai nedarysiu to kryžiaus“.

Pirmiausia, anot jo, pačiam būsimas kryžius turi būti mielas. „Jeigu žmogus nupieš kryžių ir man pasirodys, kad taip nedera, tai aš tikrai jo nedarysiu. Toks mano principas“,- teigia jis.

Ar lengva gyventi su tokiu principingu? „Tikrai ne“,- šypsodamasis priduria meistras.

Kastytis įgijęs dantų technologo specialybę, dabar ūkininkauja Lazdijų krašte.

 „Savo pomėgiui galiu skirti tik tą laiką, kuris lieka nuo ūkio darbų, o jų, kaip žinia, visada daug“,- sako vyras.

Kastyčio profesija leistų jam puikiausiai gyventi, bet jis sugrįžo į kaimą. Ar visada atlygis svarbiausia žmogui? „Visą dieną sėdėti prie stalo ir žiūrėti, kas rankose sukasi, nežinau, ar man jau patiktų. Užaugus tarp miškų, laukų, sudėtingas tas reikalas buvęs, pabandžiau, viskas gerai, dantuką padaryti, manau, galėčiau ir dabar. Ar norėčiau tai daryti? Manau, kad ne“,- kalba jis.

Džiaugiasi, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau norinčių pasistatyti kryžius savose sodybose, tėviškėse. „Aišku, nėra tiek daug, kad galėtum iš kryždirbystės pragyventi“,- teigia Kastytis. Anot meistro, nors tiek gerai, kad kryžiai grįžta prie kaimo sodybų sutikdami visus atvažiuojančius.

K. Gausa nori pastatyti kryžių ir prie įvažiavimo į savo sodybą. „Ateityje taip ir padarysiu“,- tikina tautodailininkas. 

O kas artimiausiuose planuose? „Tai gal dar kokį kryžių padarysiu“,- šypsodamasis sako kryždirbys.

Facebook komentarai