Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Nerimauja: griežtos baudos mažins verslo intensyvumą

Autorius: Laima UŽUPĖ
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Europos Sąjungai renkantis „žaliąjį kursą“ daug investicijų žemės ūkyje turės būti „žalios investicijos“ į naujas technologijas, „skaitmeninį“ ūkininkavimą ar ekologinius sprendimus. Tačiau daržovių augintojai jau dabar perspėja: pasitelkus griežtą aplinkosaugą, mūsų šaliai uoliai stengiantis atrodyti „žalia“, o tuo pačiu didėjant konkurencijai su daržovių augintojais iš kitų ES šalių,  galiausiai sumažės šalies daržovių augintojų verslo intensyvumas ir ūkiams taps dar sunkiau.

Daržovės vos netapo eiline preke

Jau kuris laikas diskutuojama, kokios priemonės ir būdai padėtų užtikrinti, kad už pateiktas daržoves su augintojais būtų atsiskaitoma laiku.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, nors didieji rinkos dalyviai, prekybos tinklai, atsiskaityti ir nevėluoja (atsiskaito per 30 dienų),  didžiausia problema esanti su didmeninės prekybos įmonėmis, ypač tomis, kurios tiekia produkciją biudžetinėms įmonėms, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus teikti maitinimo paslaugas. „Su jomis turime daugiausia problemų dėl atsiskaitymo, ir situacija metų metais nesikeičia. Pasitaiko atvejų, kai vėluojama atsiskaityti pusmetį, o įsiskolinimai siekia keliasdešimt tūkstančių eurų“, pastebi LDAA vadovė. 

Jos teigimu, diskutuojant su naujų įstatymų rengėjais nustebino bandymai įstatymiškai įteisinti, esą daržovės nėra greitai gendantis produktas, nes jas galima saugoti sandėliuose. Daržovėms nepatekus į greit gendančių produktų kategoriją, atsiskaitymo už jas terminai būtų ilgesni. „Tačiau iš karto tam prieštaravome, įstatymų pakeitimų rengėjai į LDAA pastabas sureagavo“, pabrėžė Z. Cironkienė.

Daržovių augintojai tikisi, kad naujaisiais įstatymais sugriežtinus atsiskaitymų terminus  situacija galėtų pasikeisti daržovių augintojų naudai, tačiau su iššūkiais susiduriama ir kitose ūkio srityse, pavyzdžiui, aplinkosaugoje, kurios reikalavimai kartais nelogiški ir nesuprantami.

Galvos skausmas dėl pakuočių tvarkymo  

„Didelį rūpestį mums kelia atliekų tvarkymo reglamentavimas. Pavyzdžiui, nuplovus daržoves  nusodinto purvo negalime išpilti ant laukų, jis laikomas pavojingomis gamybinėmis atliekomis, nors, mūsų manymu, laukams tai papildoma trąša. Skiriamos neadekvačios pažeidimo dydžiui baudos, dešimt kartų didesnės, nei padaryta žala, o juk dažnai prasižengiama dėl nežinojimo, netyčia. Šioje srityje reikia įstatymų pakeitimų“, pastebi LDAA atstovė.

Pakuočių apskaitos sistemoje GPAIS suklydus ir netyčia deklaravus kitą pakuotę, jos nuomone,  taip pat skiriamos  neadekvačios baudos, nors žmonės nėra piktybiniai pažeidėjai, suklysta dėl nežinojimo: „Turime tikrai drastiškų atvejų, kai augintojas per klaidą deklaravo ne tą pakuotę, netgi brangesnę, sumokėjo mokestį už ją ir už klaidą dar gavo 10 kartų didesnę baudą nei turėjo sumokėti už pakuotę, o sumokėtą mokestį už nesamą pakuotę turi išsiieškoti pats“.

GPAIS sistemoje, jos teigimu, susigaudyti sudėtinga, ji dar kaip reikiant neveikia, tobulinama, o Lietuvos įmonės ir žemdirbiai tapo pirmieji ES jos testuotojai, ir nors valstybė nori turėti išsamią pakuočių apskaitos sistemą, tačiau pati į tai pakankamai neinvestavo, „viską nuleido ant gamintojų pečių“,  dėl to sistemos naudotojai galiausia turi daug sumokėti konsultantams.

Neskubėti bausti, leisti pasitaisyti

„Nesuprantame, kodėl aplinkosaugininkams galioja kiti įstatymai siekiant rasti ir nubausti pažeidėjus, nei pvz., mokesčių inspekcijai, kuri atlikus patikrinimą nurodo klaidas, duoda  laikas jas ištaisyti, ir tik po to, jei reikia, skiria baudą, kuri yra diferencijuojama pagal tai, ar klaida tyčinė ar netyčinė, ir jos dydis varijuoja nuo 10 iki 200 proc. nuo padarytos žalos valstybei. O aplinkosaugininkai iš karto skiria 1000 proc. dydžio baudą nuo padarytos žalos, neatsižvelgdami, ar tai tyčinė ar netyčinė bauda. Manoma, kad suklydus turėtų būti leidžiama pasitaisyti, nurodoma, kaip tai padaryti“, pastebi LDAA vadovė.

Z. Cironkienės teigimu, susidaro įspūdis, kad mūsų šaliai pernelyg uoliai stengiantis atrodyti „žalia“, pasitelkus griežtą aplinkosaugą, stengiamasi kuo labiau sumažinti žemės ūkio intensyvumą. Kasmet mažėja Lietuvoje auginamų daržovių asortimentas, daržininkystės ūkiai jau ir taip susiduria su išgyvenimo problemomis trūkstant darbo jėgos ir konkuruojant su produkcija iš kaimyninės Lenkijos.  

„Įsivaizduokite, ką reiškia daržininkystės ūkiui gauti beveik 300 tūkst. eurų baudą, o juk jau turime tokių atvejų. Įstatymai keičiasi, jų be teisininkų išaiškinimo nesuprasi, regioniniai inspektorių ar Aplinkos ministerijos nepasiklausim, nes ne jų funkcija yra išaiškinti savo įstatymus. Taigi, viena bauda už neteisingai apmokėtą vandenį iš gręžinių nuo 2016 m., kita – už klaidingai GPAIS deklaruotas pakuotes ir susidaro neadekvati suma, vedanti tiesiu keliu į ūkio bankrotą“, akcentuoja LDDA vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kitos organizacijos su įstatymų kūrėjais diskutuoja pasitelkusios advokatus, lobistus, o daržovių augintojus vienijančiai organizacijai tokia pagalba kol kas yra pernelyg didelė prabanga.

Facebook komentarai