Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Zemes ukio technikos brolija

(Ne)tikri brakonieriai

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nustebino buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sausio 20 d. LRT forume viešai pripažinęs, kas medžiotojams ir žvejams seniai buvo žinoma, kad aplinkosaugininkams daug paprasčiau ir maloniau kontroliuoti ir bausti medžiotojus ir žvejus nei upių pakrantėse ieškoti dvokiančių vamzdžių, neišvalytomis nuotėkomis teršiančių vandens telkinius ar tikrinti kitaip gamtą stambiais mastais nuodijančias  įmones.

Ten – kur lengviau

Tačiau dabartinis Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikslino buvusįjį nurodydamas, kad aplinkosaugininkai yra pasidalinę veiklos sritimis: vieni tiria aplinkos teršimą, ieško visokių dvokiančių vamzdžių ir neteisingai rūkstančių kaminų, o kiti saugo gyvąją gamtą, kontroliuoja medžiotojus ir žvejus, gaudo brakonierius.

Tačiau po kurio laiko K. Mažeika pridūrė, kad smirdančių vamzdžių ieškotojai, turėdami laisvo laiko, gali pakontroliuoti ir medžiotojus bei žvejus. Ar gyvąją gamtą saugantys inspektoriai laisvu laiku gali talkininkauti aplinkos teršimą nustatinėjantiems aplinkosaugininkams, ministras nenurodė.

Matyt nelabai, nes sukontroliuoti gausią medžiotojų ir žvejų armiją, o dar kartais ir patykoti kokio tikro brakonieriaus užima daug laiko ir laisvo jo nelieka. O sprendžiant iš to, kiek užteršta mūsų aplinka, galima daryti išvadą, kad aplinkos teršėjų kontroliuotojai per daug nesivargina ieškoti taršos šaltinių ir jiems atsiranda to laisvo laiko. Gi tikrinti ir bausti šiaip jau gana tvarkingus medžiotojus ir žvejus daug maloniau nei turėti reikalų su gamtą teršiančių stambių įmonių vadovais. O ir smulkmeniškos medžioklės ir žūklės taisyklės bausti sudaro daug galimybių.

Taip ir gyvename. Meškeriotojai didelėmis baudomis baudžiami už sugautą centimetru trumpesnę lydeką nei nurodyta taisyklėse ar sumeškeriojus vieną kokį kilbuką daugiau nei leidžiama, o visokiu brudu vandenis nuodijančios įmonės žuvis žudo tonomis ir lieka nenubaustos. O tos žuvys, kurios išlieka gyvos, tampa netinkamos maistui.

Šiomis dienomis pratrūko ilgai kaupęsis vandenų teršimo pūlinys: Klaipėdoje teršiamos Kuršių marios ir Baltijos jūra, Vilniuje – Neris, Kaune smirdančiais vamzdžiais prifarširuotas Girstupio upelis, o kiek dar per visą Lietuvą dvokiančių vamzdžių suvesta į lietaus kanalizaciją, drenažą ar tiesiog į vandens telkinius.

„Popieriuose“ – paprasčiau

Dabar sujudo sukruto ir Seimo nariai, ir aplinkosaugininkai, visuomeninės organizacijos bei savivaldybių atstovai. Tačiau netruks praeiti ši totalinio švarinimosi banga ir aplinkosaugininkai vėl sugrįš knaisiotis po medžiotojų popierius, nes užkimšti visus vandenis teršiančius vamzdžius, paslėptus po žeme ir vandeniu, užduotis aplinkosaugininkams sunkiai įveikiama. O tikrinti popierius lengviausias darbas, nes medžioklės taisyklės yra labai smulkmeniškos, suteikiančios inspektoriams daug galimybių bausti medžiotojus, atrodo, kad specialiai tam ir sukurtos.

Nustatant įvairias medžioklės dokumentų pildymo klaidas inspektoriams net nereikia sekioti paskui medžiotojus miškuose – laikas nuo laiko surenkami viso sezono medžioklės lapai ir klaidos tikrinamos sėdint kabinetuose. Gal kur nesuraitytas ar ne vietoje suraitytas parašas, netinkamai nurodyta data, nesusumuoti medžioklėje sumedžioti žvėrys ir t.t.

O medžioklės plotuose pastebėtos tokios smulkmenos, kaip per daug horizonto link nulinkęs bokštelyje sėdinčio medžiotojo vamzdis, praėjus penketui minučių nuo medžioklės pabaigos į dėklą nesuspėtas įdėti šautuvas, kai medžiotojas laukia atvažiuojančio draugo, kurio mašinoje dėklas buvo paliktas.

Klausimai be atsakymų

Apmaudu tai, kad visus tokius pažeidimus susumavę aplinkosaugininkai skelbia, kad daugiausiai brakonieriauja patys medžiotojai. Bet ar tai tikri brakonieriai? Tikrus brakonierius ir gaudyti sunku, kartais net pavojinga, ir išieškoti baudas dažnai neįmanoma, o, sulaikius kokį valdžios atstovą, dar ir nemalonumų susilaukiama...

Kartais pasitaiko ir medžiotojams per klaidą nušauti kokį tuo metu medžioti neleidžiamą žvėrį. Tačiau, taip nutikus, ar reikia teisėtai medžiojantį ir padaryto netyčinio prasižengimo medžioklės taisyklėms neslepiantį medžiotoją prilyginti brakonieriui, kuris, savo neteisėtą veiką neretai pavertęs verslu, visus žvėris šaudo, nepaisant lyties ir sezono, visur, kur tik gali juos aptikti, naudojant  ir neleistinus medžioklės būdus bei įrankius?

Ar teisinga vienodai bausti ir vieną, ir kitą? Juk ir žmonių nužudymo atveju skiriamos skirtingos bausmės, kai nužudoma tyčia, žmogų apiplėšiant ar iš kokių kitų savanaudiškų paskatų ir, kai žmogus pražudomas dėl neatsargumo autoavarijose, pažeidžiant saugumo taisykles darbe, medžioklėje, neatsargiai elgiantis su ginklais ir panašiai. Tad gal reikia numatyti skirtingas  baudas ir sunaikinant laukinius gyvūnus, kada jie žudomi tyčia dėl savanaudiškų paskatų ir kada pražudomi dėl neatsargumo.

Kai Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis „pasišovė“ baudas už medžioklės ir žūklės taisyklių pažeidimus padidinti dešimtį kartų, sunkiai sekėsi jam įrodyti, kad padariusį klaidą medžiotoją nereikėtų lyginti su tikru brakonieriumi. Tačiau tai pavyko padaryti tik kai kuriems medžioklėse pasitaikantiems atvejams.

Taip atsirado aktų formos: „Dėl vieno varymo metu sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, skaičiaus nei nustatytas limitas šiems gyvūnams sumedžioti“ ir „Dėl sumedžioto ragus numetusio stirnos/briedžio patino, ne to amžiaus (amžiaus grupės) ar sužeisto gyvūno“. Kad vienu metu gyvūnų sumedžioti daugiau nei leista gali pasitaikyti medžiojant ne tik varymų medžioklėse, bet ir kitais būdais (tykojant, sėlinant), kai medžioja daugiau nei vienas medžiotojas, įrodyti nepavyko.

Taip pat absurdiška, kad sumedžiojus kokį vieną žvėrį daugiau nei leista, savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, nustatydama tos žvėrių rūšies sumedžiojimo limitą kitam sezonui, privalo medžiotojų prašomą leisti sumedžioti tų žvėrių skaičių vienetu sumažinti.

Absurdiška dėl to, kad žvėris savo medžioklės plotuose skaičiuoja patys medžiotojai ir nėra kam patikrinti, ar jie tuos žvėris suskaičiuoja teisingai, o visų žvėrių apskaitų  metodų paklaida yra ne mažesnė nei 20 procentų. Tai ką reiškia limito sumažinimas vienu žvėrimi, kai dėl apskaitos metodų netobulumo medžioklės plotuose gali būti 20 procentų žvėrių daugiau ar mažiau nei nurodo medžiotojai?

Iš viso, kam reikalingi tokie komiški žaidimai, kai niekas tikrai nežino, kiek medžioklės plotuose žvėrių gyvena, o valdžios atstovai, aplinkosaugininkai kruopščiai skaičiuoja  ir seka, kad žvėrių nebūtų sumedžiota daugiau nei leista? Kai dabar jau niekas negrasina išardyti medžioklės plotų vienetų, medžiotojų kolektyvai patys sugeba tinkamai šeimininkauti taip, kad žvėrių plotuose būtų gausu, kad medžioti būtų ką dabar ir ateities kartoms. Nereikalingi jokie žvėrių sumedžiojimo limitai (vėlgi, žvėris juk skaičiuoja patys medžiotojai) ir kruopšti aplinkosaugininkų kontrolė.

Daugelis medžiotojų kolektyvų žvėris tausoja netgi labiau nei to reikalauja žvėrių savininkė – valstybė. Visų tų žvėrių, kuriems, nors gana sunkiai, buvo atsisakyta sumedžiojimo licencijų, gausa tik didėja. O gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai galėtų daugiau užsiimti tikrų brakonierių, kurie, deja, dar neišnyko, gaudymu. Medžiotojai pasiruošę jiems talkininkauti šiame nelengvame darbe. Žinoma, ir tarp medžiotojų pasitaiko tikrų brakonierių, kaip ir tarp aplinkosaugininkų ir visų kitų, kartais aukšto rango, pareigūnų. Bet tokie piliečiai yra ne medžiotojai, o brakonieriai, besidangstantys medžiotojo vardu.    

Facebook komentarai