Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Niekas nekalba apie kompensacinį mechanizmą žemdirbiams

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis.
LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis.
Printer Friendly, PDF & Email

Vyriausybė karantiną Lietuvoje pratęsė iki balandžio 13 d., tačiau nemažai ekonomikos analitikų prognozuoja, jog pandemija Europoje ir pasaulyje užsitęs. Prognozuojama, kad ji gali užsitęsti ir iki gegužės pabaigos ar net liepos pradžios. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė tris scenarijus, kiek gali susitraukti mūsų šalies ekonomika. Pagal pesimistines prognozes, jei karantinas užsitęs 4 mėnesius, Lietuvos ekonomika smuks apie 20 proc. Tačiau kokią įtaką ekonomikos sulėtėjimas padarys žemės ūkiui. Juk pastaruosius trejus metus ekonomikai kylant, Lietuvos žemės ūkis to beveik nepajuto. Ką prognozuoja žemdirbių organizacijų lyderiai?

Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas ir Griškabūdžio ŽŪB vadovas:

Žemės ūkyje, ko gero, sunkiausia prognozuoti, kas jame nutiks. Esame visų pirma priklausomi nuo gamtos. Bet įsivaizduokime, kas atsitiktų, jei koronavirusas įsisuktų į darbo kolektyvus, šeimos ūkius. Tada būtų labai blogai. O kas dėl ateities, tai man pikta, kai klausiama pavasarį, kas bus ateityje.  Nepaisant to, kad javai pražiemojo gerai, dar laukia visa vasara, liūtys, sausros. Tai kaip gali prognozuoti? Susirūpinimas dėl karantino yra labai didžiulis, bet, akivaizdu, kad gerai nebus. Stringa detalių tiekimas, netgi ir tų pačių apsaugos priemonių žmonėms, dirbantiems su trąšomis. Jei strigs vežėjų veikla, tą pajusime ir mes. Mūsų naudojamos medžiagos, pašarai, įvairūs rupiniai, kurie atplaukia didžiuliais laivais ir pan. Tad visas atsargas naudojame labai atidžiai. Mūsų kol kas koronavirusas tiesiogiai dar neveikia. Dalis darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Jiems nupirkome keletą kompiuterių. Laikomės tvarkos: vienas žmogus-vienas kabinetas. Svarbiausia dabar išsaugoti specialistus, nes jie niekada nestovėjo eilėje į darbo vietą. Tad to nebus ir dabar.

Vis dažniau pasigirsta pranešimų apie žaliavinio pieno kainos mažinimą. Bet niekas nekalba apie kompensacinį mechanizmą žemdirbiams iš valstybės suformuoto fondo verslui padėti.

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas:

Tai sudėtingas klausimas. Žemdirbiai paprastai dirba po vieną, vairuoja traktorių po vieną. Tad tiesioginio kontakto ūkininkai vieni su kitais kaip ir neturi, o sėdėti namuose irgi negalime. Reikia sėti, tręšti. Gali būti, kad situacija turės poveikį kainoms. Kaip ir matome, jau atsiranda tokių perdirbėjų, kurie naudojasi situacija. Gerai, kad Vyriausybė yra numačiusi kainas reguliuoti. Kai šaliai gresia ilgas atsigavimas, tas kainų reguliavimas būtų gerai. O šiaip, tai aš manau, jog žemės ūkio produkcijos supirkėjai ir perdirbėjai, jei ima mažinti kainas, turėtų pateikti pateisinamus dokumentus. Kas dėl žemdirbių pasiruošimo sėjai, tai kol kas labai daug ūkininkų – 50-60 proc. – yra visas priemones pasiruošę dar nuo rudens. Įmonės, kurios prekiauja trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis, jau didžia dalimi aprūpino ūkininkus. Žemės ūkio technikos įmonės taip pat gyvena ne šia diena. Ūkininkai aktyviai dalyvauja valdų modernizavimo programoje. Šiuo metu gal kažkiek stringa lėšos bankuose, gal kai kam stringa apyvartinių lėšų srautai, siekiant įsigyti techniką. Bet šiuo atveju turėtų įsikišti Žemės ūkio ministerija, kad technika pagal projektą atvyktų į ūkį. Skirtingai nuo koronaviruso, mums (ūkininkams) kaip visada baimę kelia gamta. Nes 60 proc. viskas priklauso nuo gamtos. 

 Jei ir jūs norite pasisakyti, prašome atsiųsti savo nuomonę el. paštu info@agroeta.lt. Būtinai pridėkite ir savo nuotrauką.

Facebook komentarai