Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

NŽT galės savo iniciatyva tikrinti, ar juridiniai asmenys teisėtai įsigijo daugiau kaip 500 ha žemės?

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Printer Friendly, PDF & Email

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį svarstė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti asmenų, valdančių daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, kontrolę. Tokių juridinių asmenų dabar yra 55. Iki 2014 m. Lietuvoje buvo leidžiama turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės, tačiau vėliau buvo priimtos įstatymo pataisos, draudžiančios kurtis latifundijoms.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) galėtų atlikti nepriklausomą tyrimą, ar daugiau kaip 500 ha valdantys juridiniai asmenys laikotarpyje tarp 2014 ir 2018 metų nepažeidžiant įstatymo įsigijo žemės. Esą gali būti, kad dėl NŽT specialistų kaltės šioje „pilkojoje zonoje“ galėjo būti apeitas šis įstatymas ir juridiniai asmenys neteisėtai pasididino savo plotus.

Iki šiol iš 9 000 patikrintų asmenų buvo aptikti 55 juridiniai asmenys, valdantys daugiau kaip 500 ha.

Įstatymo pataisa leistų NŽT pačiai kreiptis į įvairius registrus, siekiant atlikti tyrimą, o nustačius pažeidimus, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tą patį esą galėtų padaryti ir prokurorai. Seimo KRK posėdyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas stebėjosi, kad LŪS dar savo suvažiavimo metu nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad prokurorai apgintų viešąjį interesą.

„Tačiau po dviejų mėnesių prokuratūra mums atrašo, kad „iki jūsų klausimo dar nepriėjome“. Tai ką ta NŽT padarys, jei prokuratūra nieko nepadaro“, – stebėjosi J. Talmantas.

Po trumpų diskusijų parlamentarai įstatymo pataisoms pritarė. Šios pataisos turėtų pasiekti Seimą. Tad ar jos įsigalios, priklausys nuo tolesnių svarstymų Seime.

Facebook komentarai

T Hegvita agro