Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Parama padės apsisaugoti nuo vilkų

Autorius: Steponas GEDVILA
Prašyti paramos prevencinėms priemonėms nuo vilkų gali 26 šalies savivaldybių gyventojai.
Prašyti paramos prevencinėms priemonėms nuo vilkų gali 26 šalies savivaldybių gyventojai.
Printer Friendly, PDF & Email

Nuo liepos 1 d. labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai gali teikti paraiškas prevencinėms priemonėms, apsaugančioms ūkinius gyvūnus nuo vilkų, įsigyti. Paramos paraiškos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos iki rugpjūčio 31 d.

Šiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ skirta 475 747 Eur paramos suma. Paramai lėšos yra skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Paramos geografija plečiasi

Vienam paramos gavėjui numatyta skirti iki 5 000 Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc. Tačiau paramos lėšomis PVM nekompensuojamas.

Pretenduoti į paramą pagal veiklos sritį gali fiziniai bei juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose ketinama įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.

Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla, t. y. deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų – laikyti ne mažiau kaip 1 sutartinį gyvulį (SG – pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais).

Pareiškėjo laikomas SG/1 ha kiekis turi atitikti jo deklaruotus valdos plotus, taip pat pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kaip numatyta Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše.

Parama galės būti skiriama tik tose savivaldybėse sklypus valdantiems pareiškėjams, kuriose žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus, t. y. daugiausia žalos atvejų per 5 metus – pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles, tokių rajonų išskirta 6 daugiau, nei buvo pavasarį.

Be Šilalės, Vilkaviškio, Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų, Lazdijų, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Molėtų, Širvintų, Prienų rajonų, Kalvarijos, Elektrėnų savivaldybių, šią vasarą paraiškas gali teikti gyvulių augintojai ir iš Jurbarko, Kėdainių, Šalčininkų, Telšių, Utenos bei Zarasų rajonų.

Kitokios apsaugos nėra

Pareiškėjams bus kompensuojamos patirtos išlaidos už gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones – vielinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis, juostinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis, tinklinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dali, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį (-ius) ir (arba) jo (-ų) dalis.

Pasak Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, vilkų antpuoliai nėra neišvengiami – kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Vokietijos Branderburgo regiono, rodo, kad prevencinės priemonės padeda saugoti gyvulius nuo vilkų. A. Laurinavičiaus vertinimu, tinkamai įrengti elektriniai aptvarai yra viena patikimiausių priemonių, jie tinka įvairiems ūkiams ir yra palyginti lengvai įrengiami.

„Dalis ūkininkų tikisi apsisaugoti priemonėmis, kurios yra nepakankamos, o joms nepadėjus skeptiškai žiūri ir į kitus apsisaugojimo būdus. Teikiama parama prevencinių priemonių įsigijimui ir suformuluoti reikalavimai bei rekomendacijos, kokie turi būti parametrai ir kaip priemones įdiegti, spręs išlaidų naštos problemą bei suteiks ūkininkams žinių“, – tikino A. Laurinavičius.

Penkeriems metams

Įgytas apsaugos nuo vilkų priemones būtina įrengti laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų. Apsaugos priemones reikės išlaikyti bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. 5 metus po paskutinio paramos išmokėjimo dienos.

Atsitikus įvykiui, kurio metu būtų sugadintos ar sunaikintos paramos lėšomis įsigytos apsaugos priemonės, jas privaloma atkurti savo lėšomis ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Projektą reikia įgyvendinti ir NMA pateikti mokėjimo prašymą per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos faktiškai išlaikyti ne mažiau negu paraiškos pateikimo metu turėtą metinį vidutinį SG skaičių.

Galimybė gauti šią paramą, skirtą įgyvendinti bendruosius aplinkosaugos tikslus, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, subalansuotą ekosistemų funkcionavimą bei sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, šiemet sudaryta pirmą kartą.

Pirmasis paraiškų rinkimas pagal veiklos sritį jau įvyko šių metų pavasarį – tuokart paraiškas gauti paramą pateikė 118 pareiškėjų iš skirtingų savivaldybių, bendra jų paraiškose prašoma paramos suma sudarė per 0,5 mln. Eur. Tikimasi, kad paraiškos bus įvertintos iki rugpjūčio. a

Facebook komentarai