Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Paroda „Sommet de l'Elevage“: kokius įspūdžius atsivežė Lietuvos galvijų augintojai?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Lietuvių viešnagės parodoje „Sommet de l'Elevage“ ir kelionėje į Prancūziją įspūdžiai. Arūno Rutkausko nuotr.
Lietuvių viešnagės parodoje „Sommet de l'Elevage“ ir kelionėje į Prancūziją įspūdžiai. Arūno Rutkausko nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Neseniai Prancūzijoje vyko gyvulininkystės paroda „Sommet de l'Elevage“, kurioje apsilankė Lietuvos ūkininkai ir mokslininkai. Tarp jų buvo ir Ekologinių mėsinių galvijų asociacijos vadovas Arūnas Rutkauskas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovas bei VA GMF Gyvūnų veisimo katedros vedėjas Giedrius Palubinskas, kurie mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais. 

Parsivežtas entuziazmas

Arūnas Rutkauskas šioje parodoje lankėsi jau antrą kartą. Jis džiaugėsi, kad šiemet tokia galimybe pasinaudojo ir ūkininkai. Pasak, Ekologinių mėsinių galvijų asociacijos vadovo, tai puiki proga tiek mokslininkams, tiek ūkininkams užmegzti artimesnį kontaktą bei išsakyti ir išgirsti vieniems kitų nuomonę, įžvalgas.

Paroda labai didelė. G. Palubinskas teigia, kad jos dydį geriausiai apibūdina skaičiai: „parodos plotas – 180 000 m2, virš 1 500 dalyvių, virš 100 000 lankytojų. Parodoje buvo eksponuojami daugiau nei 1 300 aukščiausios veislinės vertės įvairių veislių mėsinių ir pieninių galvijų, virš 400 avių ir 300 arklių.

Žinoma, nepamirštos ir techninės naujovės, verslo susitikimai ar konferencijos, seminarai. A. Rutkauskas pažymėjo, kad su demonstruotomis technologijomis jau buvo galima susipažinti Vokietijos ar kitų Europos šalių parodose.

Prancūziją aplankę lietuviai negalėjo atsistebėti tenykščių ūkininkų šiltu tarpusavio bendravimu. A. Rutkauskas kartu su iš mūsų šalies vykusiais ūkininkais atkreipė dėmesį, kad žmonės savo gyvulius į parodą atveža patys, be jokių finansinių paramų ir praleidžia joje 3 dienas. Gyvūnai puikiai paruošti, apmokyti eiti į ringą, kiekvienas nuoširdžiai džiaugiasi užimtomis vietomis, apdovanojimais, o popietės tradiciškai skiriamos bendravimui, atsipalaidavimui bei sukauptos patirties pasidalijimui.

Ekologinių mėsinių galvijų asociacijos vadovas išdavė, kad užsikrėtę prancūziška dvasia ūkininkai ėmė svarstyti, jog būtų šaunu ką nors panašaus surengti ir Lietuvoje. „Svarbiausia, kad tik entuziazmas neišblėstų ir galbūt pavasarį suorganizuosime panašų renginį“, – tęsė pokalbį A. Rutkauskas.

Naujausios tendencijos

Visas pasaulis, žemės ūkis ir tuo pačiu gyvulininkystės sektorius taip pat alsuoja aplinkos apsaugos nuotaikomis. Tuo įsitikinti buvo galima ir parodoje. Technikos sritis sparčiai artėja prie globalinio atšilimo problemos sprendimo. Stengiamasi mažinti CO2 dujų emisiją. A. Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad kinta net gyvūnų pašarai. Siekiama tobulinti jų sudėtį, kad gyvulių organizmai išskirtų mažiau metano.

Ekologinių mėsinių galvijų asociacijos vadovas pažymėjo, kad tikrasis parodos „Sommet de l'Elevage“ tikslas buvo stiprinti prancūzų bendradarbiavimą su Afrikos šalimis. „Todėl buvo galima sutikti daug prezidentų ir vyriausybės atstovų iš šio žemyno. Vyko keli forumai. Apibendrinant visa tai galima išskirti, jog Europa mato rinką ir Afrikoje. Tiesa, mums reikia prisitaikyti prie jų kultūrinių ir ekonominių niuansų, bet tendencija su laiku užmegzti prekybos santykius su Afrika yra“, – pasakojo A. Rutkauskas.

G. Palubinskas daugiau dėmesio skyrė veislininkystės tendencijoms. „Prancūzijoje daugelis veisėjų asociacijų savo grynaveislių gyvulių veisimo programose orientuojasi į mėsinių galvijų augimo spartos didinimą, pašarų įsisavinimo gerinimą, gyvulių ilgaamžiškumą, lengvą apvaisinimą ir veršiavimąsį, veršelio sveikatingumą“, – pasakojo jis.

VA GMF Gyvūnų veisimo katedros vedėjas taip pat išdavė, kad nemaža dalis veisėjų su nekantrumu laukia proveržio mėsinių galvijų auginime. Kas tai bus? Genominė selekcija.

„Šiuo metu yra kaupiama duomenų bazė vertinant koreliaciją tarp reproduktorių palikuonims perduodamų požymių ir juos veikiančių genų. Tai labai pažangus veislininkystės metodas, nes geriausios genetikos gyvuliai gali būti išaiškinami dar embriono būsenoje, net negimę“, – tęsė G. Palubinskas. Toks metodas padės patikrinti ką tik gimusio veršelio genomą ir nuspręsti – auginti veislei ar mėsai.

Lietuva prancūzų kontekste 

Ne paslaptis, jog lietuviai mėgsta pasiskųsti sunkiu gyvenimu – žemomis produkcijos supirkimo kainomis, prastu perkamumu ir pan. A. Rutkauskas sako, kad su tokiomis pat problemomis susiduria ir užsienio šalių ūkininkai. Skirtumas tik toks, kad šie į tai žvelgia, kaip į natūralų procesą, ir svarsto, ką reikėtų keisti, kad kistų ir situacija.

„Pavyzdžiui, parodoje nustebino matyta Limuzinų veislės karvė, kuri svėrė 1,2–1,3 t. Tai didelės masės gyvūnas, kuris gali susilaukti ir ganėtinai sparčiai augančių palikuonių. Taigi, iš vieno vieneto, sutaupant pašarus, galima išgauti tą patį produktyvumą, kaip iš 2 ar 1,5 gyvūno“, – atkreipė dėmesį A. Rutkauskas. 

Visgi jis išskyrė, kad lietuviai pakankamai efektyviai žengia koja kojon su prancūzais. „Už visą Lietuvą atsakyti negaliu. Galiu tik kalbėti apie Ekologinių mėsinių galvijų asociacijos narius ir taip, šiuo atžvilgiu mes neatsiliekame“, – patikslino A. Rutkauskas. Tuo, kad Lietuvoje auginami ne prastesni galvijai įsitikino ir G. Palubinskas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro