Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Pasaulio turtingieji siūlo juos apmokestinti didesniais mokesčiais: ar taip galima padaryti  Lietuvoje?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Daugiau kaip 80 pasaulio šalių milijonieriai paragino viso pasaulio šalių vyriausybes padidinti mokesčius itin turtingiems asmenims, kad surinktomis papildomomis lėšomis į valdžių biudžetus būtų galima finansuoti pasaulio ekonomikos atsigavimą po koronaviruso COVID-19 pandemijos.

Kai kuriuos šalys jau pradėjo svarstyti galimybes didinti mokesčius, siekiant sušvelninti šios pandemijos pasekmes.

Ar toks COVID-19 problemos sprendimo būdas įmanomas ir Lietuvoje? Lietuva yra žemų pajamų ir žemų mokesčių tarifų šalis. Palyginus ES šalių gyventojų apmokestinimą, pastebima, kad  žemesnis nei Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra tik  Bulgarijoje (žemiausias tarifas – 10 proc.). Kitose šalyse gyventojų pajamų tarifai yra tarp 20 ir 57 proc. Lietuvoje išmokos iš pelno, individualios veiklos apmokestinamosios pajamos apmokestinamos 15 proc., darbo užmokestis 20 arba 32 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.

Lietuvoje labai mažai prabangos mokesčių: tik nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokestis. Juo apmokestinamas gyventojų brangesnis nei 150 tūkst. Eur nekilnojamasis turtas. Manyčiau buvo teisingiau įvesti automobilių prabangos mokestį, kuris priklausytų nuo jo galingumo, vertės, o išmetamas anglies dvideginio kiekis galėtų būti apmokestinamas papildomai. Tačiau buvo pasirinktas automobilių taršos mokestis, mokamas įsigyjant automobilį.

Šis mokestis taikomas, kai:

• automobilis yra registruojamas pirmą kartą (registruojant naują ar įvežtą iš užsienio);

• keičiasi automobilio valdytojas (pavyzdžiui, prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui nuomos pagrindu ir kt.);

• po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo (pvz.: pasibaigus registracijos terminui) (Valstybės įmonės „Regitra“ informacija).

Ar jis duos norimą aplinkosauginį ir ekonominį efektą, labai abejoju. Pasigendama sisteminio požiūrio į aplinkosaugos problemų sprendimą, o ekonominių problemų tokiais mokesčiais tikrai išspręsti nepavys.

Taigi, prabangos mokesčių turtingesniems gyventojams nedaug yra Lietuvoje.

Situacija visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje dėl COVID 19 pandemijos yra sudėtinga. Valstybių skolos didėja, o tai yra našta ateinančioms kartoms.

Tai, galbūt, dabar nuspręskime visi, kurie uždirba daugiau nei vidutinis Lietuvos gyventojas, ir solidariai sutarkime padidinti nors truputį mokesčius ir sumažinkime naštą ateinančioms kartoms.

Padiskutuokime. Ar sutiktumėte mokėti didesnius mokesčius, kad liktų mažesnė skolos našta vaikams ir anūkams. Aš sutikčiau... O Jūs?

Facebook komentarai

bas

a