Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pasėlių draudimas padeda planuoti veiklą

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiemet žiemkenčiai peržiemojo neblogai, tačiau ūkininkai neskuba džiaugtis. Kristina Januškevičiūtė iš Kauno rajono sako, kad tai dar nėra rodiklis. „Sniegas nutirpo, gali nutikti visko: iššalti gali, jei aukštesnę temperatūrą palaikytų“, – sako ji. Kiti jau dabar mato, kad ir šiemet toli gražu nėra taip gerai – nukentėjusių žiemkenčių plotų yra. Apsidraudusieji – ramūs, kitiems – nuostoliai.

Nenori sukti galvos, kas per žiemą pasėliams nutiks                                    

Andrėjus Palčevskas Šiaulių rajone Kuršėnų kaimiškoje seniūnijoje 230 ha plote sėja žirnius, pupas, kviečius, miežius ir rapsus. „Javus daugiausia žieminius sėju“, – patikslina ūkininkas.

Kodėl draudžiatės pasėlius? „Aš šitą klausimą ir pats užduodu tiems, kurie nesidraudžia“, – prisipažįsta jis. Tikina, kad ir jam pasako, kam jis draudžiasi, gal neturi, kur pinigų dėti. „O aš klausiu vėl, kam tada automobilį draudžiasi, gal neturi kur pinigų dėti?“ – lyg ir pajuokauja ūkininkas.

Šie metai jau bus dvylikti, kai jis kasmet draudžia pasėlius. „Draudžiuosi todėl, kad galėčiau gyventi ramiai, džiaugtis šeimyniniu gyvenimu, o ne galvoti, kas mano laukams nutiks“, – patikina Andrėjus. Sako, ir šiemet 30 hektarų kviečių „ant didelio klaustuko“ – neperžiemojo. „Mano laukuose pasėta 8 veislės žieminių kviečių, nukentėjo tik viena veislė“, – pastebi jis. Neslepia, tiesiai sako, kad jei gamta už jį patį „nukultų“ rapsą (60 - 70 hektarų) – viskas: eitų į banką. „Tai, ar man to reikia, ar reikia rizikuoti?“ – klausia jis. Sako, gerai, kad ir valstybė dar remia – kompensuoja. „Tačiau aš nesidrausčiau, jei man pačiam reiktų visą popierizmą tvarkyti. Dabar viską sutvarko draudėjai, o man mieliau sėdėti prie traktoriaus vairo ir dirbti savus darbus. Aš žemę dirbantis žmogus, ne prie popierių sėdėti man“, – prisipažįsta jis.

„Tol, kol ūkininkas savoje galvoje nesusidėlioja, kad iš draudimo turi neuždirbti, o saugoti savo turtą, tol ir nesidraudžia“, – įsitikinęs Andrėjus. Anot jo, buvo laikas, kai kokius dvejus metus buvo privaloma drausti pasėlius, pasidžiaugė, kai atšaukė šį reikalavimą, nesidraudė: pirmais metais – 50 procentų iššalo, manė, kad nesikartos dveji vienodi metai, tada 90 procentų iššalo. „Supratau, kad reikia būtinai draustis, kai tiek nuostolių patyriau. Juk draudimas pačiam ūkininkui reikalingas ir naudingas, ne valstybei, ne draudimui, o jam pačiam. Niekam nereikia versti draustis, ūkininkas turi pats suprasti“, – įsitikinęs jis. Prisimena, kad kai jau pats sąmoningai apsidraudė pasėlius, pirmus dvejus metus jo javai nuo nieko nenukentėjo. „Trečiais metais iššalo 90 procentų pasėlių. Kai paskaičiavau, kokius nuostolius būčiau patyręs, jei būčiau nesidraudęs, pasidarė aišku, kad draustis būtina. Supratau, kad gerai darau apsidrausdamas“, – pasakoja jis.

Draudimas tam, kad nereiktų ištiesus ranką prašyti pagalbos

„Mes viską darome paskaičiavę ir pasižiūrėję, kas būtų, jeigu būtų“, – sako Ginkūnų agrofirmos pirmininkas Arūnas Grubliauskis. Agrofirma dirba virš 2 000 ha žemės. Sėja žieminių kviečių, rapsų, kukurūzų, mat ir gyvulininkyste užsiima, dar ir ganyklų turi.

„Pasėlių turime apie 1500 ha“, – patikslina pirmininkas. Pasėlius draudžiasi nuo 2008 metų. Anot jo, draudimas yra tikra išeitis. „Apsidraudi ir esi ramesnis“, – patikina jis.

Pasakoja, kad yra buvę metų, kai iššaldavo ir 90 procentų žiemkenčių. „Jeigu esi apsidraudęs, turi iš ko atsėti“, – sako jis. Anot jo, reikia viską susidėlioti galvoje, o kai susidėlioji, tada nekyla abejonių, jog reikia draustis.

Praėjusiais metais apie 200 hektarų žiemkenčių išgulė. „Gerai dar, kad išgulė vienodai, nesukrito visiškai ant dirvos, tad nesudygo, mat jau tik pašariniai būtų buvę. Nors sugulę, bet subrandino pakankamai normalų ir kokybišką grūdą. O mes be didesnių nuostolių. Na, šiek tiek ilgiau truko nuėmimas, bet pakankamai sėkmingai nuėmėme derlių“, – aiškina pirmininkas.

Dargi, anot jo, per 10 metų gavo beveik geriausią derlių. „Ir draudimas, kaip ir priklauso, atlygino, kadangi buvo išgulimas“, – neslepia jis. Pajuokauja, kad tokie metai pasitaikė, kad atlygino ir draudimas, ir dar gerą derlių gavo. „Tai ar neapsimoka draustis?“ – juokdamasis klausia jis. Tiesa, pastebi, kad taip būna retai, bet būna. „Čia viskas priklauso nuo Dievulio ir gamtos“, – patikina jis.

Šiemet, sako, turi įvairiai atrodančių žiemkenčių plotų po žiemos. Tikina, kad labai skirtingai žiemojo laukai. „Kviečiai, kurie iš rudens buvo vešlesni, po žiemos sustresavę, ir „uždusę“, ir lapai pageltę. Atrodo nekaip, bet šaknys – gyvos. Manau, kad viskas bus neblogai. Rapsas irgi pageltęs, pastresavęs. Bet manau, atsigaus“, – neslepia jis. Tikina, kai tik leis gamta, oras, šiek tiek šilumos bus, nebebus sniego pamiškėse, važiuos purenti žiemkenčius su aketėlėmis – pradės priežiūros darbus. „Blogumų didelių šiemet nėra“, – patikina jis. Sako, kad didelių išlaidų draudimui – nepadarys. „Nesakau, kad nebus. Šiek tiek gali būti ypatingai, kur yra durpingi ploteliai. Juk pas mus labai įvairūs dirvožemio plotai. Yra ir molio, ir priemolio, ir durpės, ir smėliuko – visko turime“, - sako jis.

Pasėlių draudimas suteikia saugumo jausmą

Kristina Januškevičiūtė iš Kauno rajono pasėlius draudžia jau 10 metų. „Aš nenoriu rizikuoti. Manau, kad rizikas reikia paskirstyti. Juk ne vieni metai buvo sunkūs ir problemiški oro sąlygomis: ir rizika buvo didelė, ir nuostoliai dideli, tai kai kurie ūkininkai, kurie buvo neapsidraudę, buvo ant bankroto slenksčio. Kitus draudimas išgelbėjo“, – sako ji.

80 ha ūkyje pagrindinės kultūros: rapsai, javai. „Žieminių visada sėju, tad rizika nemaža, mat mūsų žiemos neprognozuojamos“, – neslepia ūkininkė. Sako, apsidraudžianti ir jaučiasi rami: jei jau iššaltų, tai visas atsėjimo išlaidas kompensuotų. „Draudimas – tai didelis saugumo garantas“, – teigia ji. Anot jos, reikia suprasti, kad iš draudimo niekada neuždirbsi. „Yra buvę metų, kai neturėjau jokių rizikų“, – prisipažįsta ūkininkė.

Anot jos, čia kaip ir namą draudiesi ir tikiesi, kad jis tikrai nesudegs, taip ir su pasėliais, tikiesi, kad nieko nenutiks. „Ramu, nes žinai, jeigu kas, esi garantuotas, kad nereiks bankrutuoti “, – teigia ji. Ūkininkė girdi kitų ūkininkų kalbas, kurie sakosi, kad patys atidedantys tam tikrą pinigų sumą, jei jau pasėliams kas nutiktų. „Na, gal vienas kitas taip ir daro, bet juk daugelis mažesnių ūkių gyvena nuo derliaus iki derliaus ir nieko neatsideda“, – pastebi ji. O tuomet neramiai miegasi, anot jos, kai nežinai, kaip su pasėliais bus. „Vieni blogi metai – dar išgyvensi, bet jei du trys iš eilės, tektų bankrutuoti, jei nesi apsidraudęs“, – neabejoja ji.

Išmokų dydis išaugo beveik tris kartus

Tarptautinio specializuoto savidraudos fondo Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas VH Lietuva 2020 metais rudenį pradėjo savo 14 draudimo sezoną. Per šiuos veiklos metus tiek žemdirbiai, tiek savidraudos fondas išgyveno įvairių metų, meteorologinių reiškinių padarytų nuostolių.

„Žemdirbiai puikiai supranta, kad skirtingų priemonių taikymas padeda labiausiai apsaugoti derlių nuo galimų praradimų”, – sako VH Lietuva vadovas Martynas Rusteika.

Anot jo, bendraudami su žemdirbiams, kone visuomet išgirsta klausimą, ar greitai po atsitikusių meteorologinių negandų bus išmokėta draudimo išmoka? “Daugeliu atveju pasėlių draudime išmokų mokėjimas priklauso nuo augalų vegetacijos ir laikotarpio kada įvyko draudiminiai nuostoliai. Vertinant nuostolius galioja šiek tiek kiti laiko terminai negu apsidraudus automobilį ar namą”, – aiškina vadovas.

Pirmiausia, ano jo, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, nuo kokios rizikos ir kokie nuostoliai yra patirti. „Jeigu tai iššalimo ar ankstyvosios žalos atvejai, kurių metu reikia greito sprendimo, kad žemdirbiai galėtų toliau ūkininkauti, tai tokios draudimo išmokos žemdirbiui atlyginamos iki dviejų savaičių nuo pilno žalos įvertinimo. Tačiau, jeigu mes kalbame apie krušos, audros, šalnos ar liūties padarytus nuostolius vasaros viduryje, tuomet pirmiausiai reiks sulaukti pilnos derliaus brandos. Įvertinus tikslius derliaus nuostolius prieš derliaus nuėmimą, vidutiniškai per dvi savaites žemdirbį turi pasiekti draudimo išmoka”, – sistemą aiškina M. Rusteika.

Per praėjusių metų derliaus sezoną „VH Lietuva“ ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.). Lietuvos pasėlių savidraudos fondo pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo 32 proc. nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. eurų. Apdraustas plotas padidėjo 21 proc. iki 321,5 tūkst. hektarų – tai sudaro maždaug 20 proc. viso Lietuvoje draustino pasėlių ploto.

Tvirtą nuomonę apie pasėlių draudimą turi ir BTA bendrovė. Paklaustas, kodėl svarbu drausti pasėlius, BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis sako, kad pasėlių draudimas svarbi rizikos valdymo priemonė, skirta apsisaugoti nuo neigiamo pajamų svyravimo.

„Žemės ūkis yra viena iš rizikingiausių ūkio šakų. Pasėliai auginami po atviru dangumi, todėl derlingumas labai priklauso nuo meteorologinių veiksnių, kuriuos sukontroliuoti – neįmanoma. Gamtos stichijos vis sunkiau nuspėjamos. Sulaukiame nestandartinių vasarų, tai šiltų, tai šaltų žiemų. Gamtos stichijos veikia ne tik žmonių turtą, aplinką, bet ir pasėlius. Tą rodo ir pavyzdžiai. Vos įžengę į rinką, sulaukę pirmųjų klientų, atlyginome ir pirmąsias žalas, kurios ir buvo patirtos dėl gamtos stichijų”, – patikina specialistas pridurdamas, jog nepalankiais metais gaunama kompensacija, todėl užtikrinamas ilgalaikis finansinis ūkio stabilumas.

Tad nenuostabu, kad besidraudžiančių daugėja: atsižvelgiant į Lietuvos Banko pateiktus duomenis, per 2020 metus buvo išduota 39,3 proc. daugiau pasėlių draudimo polisų nei 2019 metais. 2019 metais, lyginant su 2018 metais, taip pat buvo fiksuotas išduotų polisų skaičiaus augimas.

„Tai leidžia daryti išvadą, kad susidomėjimas pasėlių draudimu didėja. Prie išaugusio polisų skaičiaus, manau, prisidėjo ir BTA atėjimas į Lietuvos pasėlių draudimo rinką. Kai pasėlius ėmė drausti keli draudikai rinkoje, visų pirma išlošė žemdirbiai, nes jie gavo galimybę rinktis. Tai reiškia didesnį lankstumą, draudžiamų augalų, rizikų ir sąlygų įvairovę”, – teigia BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.

„Nagrinėdami ilgamečius draudimo rinkos duomenis, matome, kad kiekvienais metais ūkininkų, norinčių draustis pasėlių draudimu, daugėja. Palyginti su 2015 metais, sudaromų draudimo sutarčių skaičius išaugo net dvigubai. Tačiau vadinamasis draustumas vis dar yra pakankamai žemas, tai reiškia, kad poreikis tokiam draudimui ateityje gali tik augti“, – sako „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.

Siekdama ūkininkams padėti dar geriau suvaldyti galimas rizikas, šiais metais „Compensa Vienna Insurance Group“ pristatė naujovę – dirvožemio drėgmės deficito draudimo paslaugą, kuri yra labai paklausi tarp ūkininkų kaimyninėse šalyse. „Šis draudimo produktas yra skirtas atlyginti nuostolius, susidariusius dėl dirvožemio drėgmės deficito (tam tikra metodika išreikšta sausra). Galima palyginti: klasikinio sausros draudimo produkto atveju sausra matuojama stotelių pagalba, o šiuo atveju drėgmės deficitas nustatomas palydovų pagalba – duomenys fiksuojami kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad laukų nereikia apžiūrėti fiziškai – ūkininkai kas savaitę gauna duomenis apie drėgmės deficitą, o draudžiamasis įvykis nustatomas remiantis palydovų duomenimis. Tai reikšmingai palengvina žalos administravimo procesus. Dirvožemio drėgmės deficito draudimui taip pat yra skiriama valstybės parama“, – sako L. Laugalis.

Kviečia ir skatina ūkininkus aktyviau naudotis parama: pasėlius apdrausti

Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalies kompensavimu, apsidraudusieji gali susigrąžinti net iki 70 proc. draudimo įmokos sumos.

Paraiškas pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalies kompensavimu, ūkininkai paprastai kviečiami teikti du kartus per metus. Šiemet pirmasis paraiškų priėmimo etapas prasidėjo kovo 1-ąją ir tęsis iki birželio 30 dienos.

 Džiugu, kad ūkiai vis aktyviau naudojasi šia parama. Paraiškas paramai „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusiai su pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalies kompensavimu, jau pateikė net 1 tūkst. 28 pareiškėjai per 3 mln. Eur sumai, 2020 m. rudenį apdraudę 2021 m. derlių. 2020 m. derlių draudė 763 pareiškėjai, jų sąskaitas pasiekė net 2 mln. 402 tūkst. Eur. 2019 m. derlių draudė 602 ūkiai, jiems skirta 2,4 mln. Eur paramos.

a

Facebook komentarai