Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Paskutinė savaitė susimokėti žemės mokestį

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Žemės yra pagrindinis ūkininkų turtas žemės ūkio verslui vystyti. Kiekvienų metų pabaigoje žemės savininkai turi prievolę sumokėti žemės mokestį. Žemės mokestį privačios žemės savininkai turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

Šis mokestis – vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Mokesčio tarifai yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Savivaldybių suteiktas žemės mokesčio lengvatas galite rasti čia.

Mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė. Taip pat žemės mokestine verte žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

a) Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir

b) Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, pobūdį, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir

c) individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius ne rečiau kaip kas 5 metai. Jeigu gyventojai tam tikrais atvejais (pardavimo, paveldėjimo ir pan.) nori nustatyti žemės vertę individualiai, jie gali samdyti turto vertintojus, kurie įvertina konkretaus sklypo rinkos vertę. 

Registrų centras 2018 m. perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes, kurios galios ateinančius penkerius metus.

Nuo 2018 m. nebetaikoma pereinamojo laikotarpio (2013 m. –2017 m.) nuostata, jog mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neviršija 0,29 Eur už vieną arą.

Nesumokėjus šio mokesčio iki lapkričio 15-osios už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Gyventojas, turintis finansinių sunkumų ir negalintis sumokėti žemės mokesčio laiku, gali kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis jam patogiu grafiku ir priimtinu atsiskaitymo terminu. Prašymą gyventojai gali pateikti ir e. būdu.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:

• jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;

• jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

• žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais metais;

• žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.

Palyginimui pristatau kai kurių Europos Sąjungos šalių žemės mokesčius. Žemės ūkio paskirties žemės neapmokestinama Suomijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, taip pat tokiose ekonomiškai stipriose šalyse kaip Australija, Kanada,  Jungtinė Karalystė. Žemės mokesčio lengvatas žemės ūkio paskirties žemei taiko Danija, Belgija, Čekija, Estija.

Čekijos Respublikoje už atgautą žemės ūkio paskirties žemę penkerius metus ir 25 metus už atgautą miško žemę mokesčiai nemokami. Žemė saugomose teritorijose Latvijoje neapmokestinama. Prancūzijoje jauniems ūkininkams pirmuosius penkerius metus taikoma 50 proc. nuolaida žemės mokesčiui už neužstatytą žemę.

Tai tik keletas pavyzdžių, kaip valstybės skatina ir remia žemės ūkio verslą. Reikia tikėtis, kad naujoji Lietuvos valdžia žemės ūkiui sudarys tinkamas sąlygas vystytis.

Facebook komentarai