Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Patyrusi braškių augintoja pataria neskubėti džiaugtis gausiu žydėjimu

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Padirbėti braškyne norinčių vis mažiau atsiranda.
Padirbėti braškyne norinčių vis mažiau atsiranda.
Printer Friendly, PDF & Email

Braškininkai atsidžiaugti negali – braškės šiemet žydi kaip pašėlę. Jiems tai gražiau už gražiausias gėles. Tik ar toks gausus žydėjimas žada ir gausų derlių?

Klausiu to jau du dešimtmečius braškes auginančios, patyrusios braškių augintojos Vilijos Rastauskienės, iš Gudelių kaimo Šeimenos seniūnijos Vilkaviškio rajone. Jos ūkyje buvo 13 hektarų braškių, dabar – 3. Veislių yra auginusi, kaip pati sako, apie 60, dabar – apie 15.

Per anksti džiaugtis nereiktų

Kad ir kaip keista būtų, prityrusi braškininkė pataria neskubėti džiaugtis tokiu gausiu braškių žydėjimu.

„Žydi gražiai. Viskas tvarkoje. Bet derlių kol kas prognozuoti dar ankstoka. Negali žinoti“, – sako ji.

Anot jos, per 20 metų, auginant braškes, visko buvę.

„Daug kartų esame pasidžiaugę ir nusivylę“, – neslepia ji.

Pasakoja, jog vienais metais irgi kaip šiemet žydėjimas nepaprastas buvęs, džiaugėsi, manė, gausus derlius būsiąs.

„Braškės gražios, didelės kaip obuoliai noko. Per Jonines prasidėjo lietūs: tris dienas lijo. Atvažiuojame į lauką: pusės hektaro braškių lauke tik pelės uodegytė – viskas supuvę“, – iš patirties kalba braškininkė.

„Planuoti braškininkai negali“, – teigia ji.

Geriausia trąša braškėms – vanduo

„Kaip varške apipilti braškių laukai, taip gražiai žydi“, – patyliukais vis tik pasidžiaugia braškininkė. O žydi braškės šiemet taip gražiai dėl vienos labai paprastos priežasties.

„Kokia trąša braškėms pati geriausia?“, – klausia manęs braškininkė. Sako, kad to jos paklausę vieną egzaminą belaikant, šis klausimas, atsakymas ir egzaminas – išlaikytas.

„Vanduo“, – teigia prityrusi braškininkė. Anot jos, jei sausa, braškių tręšti nė bandyti neverta – nieko jos nepasisavins. „Jeigu gerai palyja – trąšų nereikia“, – teigia ji.

„Braškėms labai gerai, kai sykį į savaitę palyja. Yra tokių metų buvę kaip pagal užsakymą: kartą per savaitę palyja, tada braškės gražios, gerai noksta. Labai geri metai buvo. Dosnūs“, – prisimena ji.

Padirbėti braškyne norinčių vis mažiau atsiranda

„Mažėja valgytojų, mažėja norinčiųjų ir padirbėti“, – tarsteli braškininkė.

Anksčiau žmonės noriai padirbėdavo braškyne. Sako, kad norinčių dirbti braškyne būdavo labai daug: sulėkdavo neprašyti, nekviesti.

„Kartą reikėjo skinti braškes. Parašiau žinutes 10 žmonių. Gavau atsakymą, kad 5 tikrai ateis padirbėti. Spėkite, kiek atėjo?“, – klausia Vilija iškart patikindama, kad niekada neatspėsiu nė iš penkių kartų.

Pasakoja, kad jiedu su vyru net išsigandę.

„Kas jus čia, vaikai, kvietė? Klausėme mes. Atrodė, kad iš traukinio juos kas paleido. 6 valandą ryto pasipylė būrys skynėjų. 75! Štai koks noras buvo dirbti“, – pasakoja ji.

Anot jos, dėžių pritrūkę, prisivalgę, akimirksniu nuskynę. Dabar, anot braškininkės, viskas apsivertė aukštyn kojom.

„Paprašai padirbėti. Pirmas klausimas būna: kiek mokėsi? Sakau, aš tavęs dar nepriėmiau dirbti, nežinau, ar tu tinkamas, o tu jau klausi, kiek mokėsiu“, – pasakoja braškių ūkio savininkė. Neslepia, kad anksčiau koks vienas iš 20 nepadirbdavo braškyne, dabar iš dešimties, tik koks vienas ar du tinka.

Dar atkreipia dėmesį, kad jei mokama už valandas, tai nereiškia, kad tą valandą galima prasėdėti – juk reikia padaryti tam tikrą kiekį, tada už tą valandą užmokestį gali gauti.

„Įsideda kelis daigus į dėžę, kai daigus ruošiame, ir sėdi. Sako, už valandas mokate. Yra ir taip darbą suprantančių“, – pasakoja braškių ūkio šeimininkė.

Anksčiau žmonės dar ir labiau braškes pirkdavo.

„Ir po du, ir po tris kibirus pirkdavo, jau kibirą, tai būtinai, o dabar taip neperka. Daugiausia šaldo, o šaldo tik tiek, kiek vietos šaldiklyje atsiranda“, – sako ji.

Kasmet kiekvienas norintis gali atvažiuoti ir pats sau braškių prisiskinti ūkyje. Tuomet, sako, daugiau žmonių nei į Atlaidus, braškynan susirenka.

Vis daugiau žmonių ėmė patys auginti braškes

Braškių daigelių suruošimas pardavimui, kaip sako pati barškininkė, atskiras darbas. Pastebi, kad žmonės ėmė patys auginti braškes, tokių pradedančiųjų daugėja.

„Ateina žmonės apie 50 – 60 metų amžiaus, kurie pirmą kartą sodins daigelius, augins braškes. Perka daigelius ir supranti, kad jie nė menkiausio supratimo neturi, visiškai nenusimano net kainų nesusigaudo. Dabar daigelių kainos turguose: po 40 centų už daigą. Pundelyje 10 vienetų. O jie galvoja, kad čia vienas daigas, ima daug, o duoda centus“, – pastebi braškininkė.

Anot jos, šiemet daug daugiau žmonių, kurie braškių daigelius pirko pirmą sykį.

„Kartais net per lietų ruoši daigelius, o būna, ateina turgun bambekliai. Tai jiems tas, tai anas netinka: tai per daug, tai per mažai, tai per brangu, tai per anksti“, – pasakoja ji.

Žmonės didina braškynus ir iš savų daigų.

„Dabar jau tos braškės iš braškininkų pirktos. Daugina patys. Anksčiau būdavo pas močiutę pigiau pirkdavo, mūsų per brangios atrodydavo. Tik kai derlių pamatydavo – suprasdavo. O aš visada sakau: ir man, ir močiutei reikia gyventi. Juk negali sakyti, kad pirk brangiau, nes labai geros, kai pats supranta, tada perka“, – pasakoja Vilija.

Braškėse smagu pasiganyti ir stirnoms

„Šiemet braškių nedengėme“, – sako braškių augintoja. Pasakoja, kad šiemet daug skriaudų patyrę, kelią link braškyno didžiulė technika suniokojo, o plėvelės hektarams uždengti nenusiskraidinsi lėktuvu, tad nutarė palikti – likimo valiai: kada jau išnoks, tada. Dar ir šiaudai skirti braškių laukams padengti, kad uogos švarios būtų – buvo padegti. Sako, šiaudų būtų užtekę ne vienam hektarui apdengti.

„Negana to, dar stirnų pulkeliai braškyną lankyti įniko“, – pasakoja braškininkė.

Būvo ir taip – braškių sezonas pasibaigė vos prasidėjęs

„Kai pradeda žydėti, tai po mėnesio sulaukiame pirmųjų išnokusių braškių“, – sako braškininkė. Šiemet pradėjo žydėti gegužės viduryje, tad braškes skinti tikisi birželio viduryje. „Priklauso nuo gamtos. Ar palijo, ar saulytė gerai pakepino“, – atkreipia dėmesį ji.

Pasibaigia braškių sezonas ūkyje liepos pabaigoje.

„Jeigu normalus pavasaris, tai nuo birželio pradžios iki Šv. Onos braškių sezonas tęsiasi“, – patikina Vilija. Tačiau sako, būna ir taip, kad braškių sezonas vos prasidėjęs – pasibaigia. „Vienais metais liepos pirmai dienai jau nebebuvo braškių“, – sako ji.

Tad, anot jos, džiaugtis geru braškių derliumi dar per anksti.

„Džiaugsimės, kai jau pinigus už braškes skaičiuosime“, – iš patirties kalba braškininkė Vilija Rastauskienė.

Facebook komentarai