Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pavasario sėjai populiariausių kultūrų – žirnių ir pupų sėklos vargiai, ar pavyks nusipirkti

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

(Vilnius, gruodžio 5 d.) Grūdų sėklų prekiautojams iki Naujųjų metų – pats darbymetis, nes ūkininkai jau planuoja, ką ir kiek sės kitų metų pavasarį. „Užsakymų pirkti sėklą yra nemažai, tačiau, kaip ir pernai, labiausiai šiuo metu trūksta žirnių ir pupų, - agroverslo naujienų portalui Agroeta sakė  „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas. - Tad kompanija nebeturi ankštinių kultūrų sėklos ir ūkininkų užsakymų nepriima, tačiau kitų augalų sėklų nestinga. Šiais metais „Dotnuva Baltic“ įvairios sėklos iš viso pardavė 20 tūkst. t“.

Pastaraisiais metais didėjo ne tik žirnių ir pupų, bet ir avižų plotai. S.Augo teigimu, avižų, ypač ekologiškų, poreikis išaugo dėl patrauklių supirkimo  kainų ( už ekologiškų avižų toną mokama 270 eurų, o už neekologiškų – 130-140 eurų) ir paklausos - avižas noriai supirko tiek Lietuvos, tiek Latvijos perdirbėjai, sėkmingai padidinę jų prekybos apimtis.

„Ankštinių kultūrų sėklos trūksta, nes ją sunkiau nei grūdų sėklą paruošti, o dėl prastų oro sąlygų derliaus nuėmimo metu, ji šiemet prastesnės kokybės nei pernai“, - sakė S.Augas, paragindamas ūkininkus geriau nerizikuoti ir sėjai skirtą sėklą išsitirti laboratorijoje. Specialisto tvirtinimu, atlikus tyrimus rasta nemažai sėklų, kurių daigumas siekė vos 30-50 proc. Kažin ar kas iš ūkininkų ryžtųsi sėti tokio daigumo grūdus?

Taip pat nerekomenduojama sėti ir nesertifikuotą, savo ūkyje gautą sėklą. Tik iš pradžių gali atrodyti, kad, nepirkdamas brangesnės sėklos, sutaupei. Iš tikrųjų gaudamas mažesnį derlių  prarandi kur kas daugiau pajamų, nei būtum investavęs kokybiškesnei sėklai įsigyti. Kokybiška sėkla derlių gali padidinti 20 proc.

Pastaraisiais metais ūkininkai nuolat raginami sėti sertifikuotą sėklą, tačiau tai jų ausų, matyt, nepasiekia. Lietuvoje sertifikuota sėkla užsėjama tik apie 15 proc. visų deklaruojamų plotų.  Tuo tarpu Europos vidurkis yra 50 proc., o, pavyzdžiui, Danijos ir Švedijos žemdirbiai sertifikuota sėkla užsėja 80 proc. ir net daugiau savo laukų.

Kasmet Lietuvoje daugėja deklaruojamų pasėlių plotų, nes įsisavinamos apleistos žemės, įdirbamos ganyklos ar pievos, tad natūralu, kad daugiau užauginama ir sertifikuotos sėklos. Tačiau, kaip būtų gaila, nemaža dalis kokybiškos sėklos iškeliauja į Latviją, Estiją ir Lenkiją.

„Savos sėklos naudojimas Lietuvoje išlieka populiarus, todėl tikimasi, kad blogą tradiciją padės išgyvendinti nuo 2017 m. už sertifikuotos sėklos naudojimą ūkiuose skiriama papildoma parama (apie 18-20 eurų už hektarą deklaruotų pasėlių), - Agroetai sakė S.Augas. - Tam jau numatyti pinigai “.

 

Agroeta

Facebook komentarai