Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pavasariška žiemos pabaiga skatina galvoti apie būsimus darbus

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Pirmasis etapas tarsi įveiktas, laukia labai svarbus mėnuo, nes kovo mėnesį vyrauja permainingi orai ir kai kurie žiemkenčių pasėliai gali nukentėti. Autoriaus nuotr.
Pirmasis etapas tarsi įveiktas, laukia labai svarbus mėnuo, nes kovo mėnesį vyrauja permainingi orai ir kai kurie žiemkenčių pasėliai gali nukentėti. Autoriaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Stora sniego danga sparčiai ištirpo, matomai, turėjo įtakos šilti orai bei neįšalusi žemė. Iki nutirpstant sniegui, buvo baimių, kad augalus po sniegu gali apnikti sniego pelėsis. Tačiau ištirpus sniegui pamatėme ganėtinai švarius pasėlius, gal kiek daugiau kai kur nukentėjo žieminiai kvietrugiai ir miežiai, suprantama, greitai daugiau sužinosime ir apie žieminių kviečių bei rapsų būklę. Sniego pelėsio yra, bet gerokai mažiau nei buvo tikėtasi, išryškėjo labiau pelėsiui jautrios veislės bei kitos silpnesnės auginimo technologijų grandys.

Pirmasis etapas tarsi įveiktas, laukia labai svarbus mėnuo, nes kovo mėnesį vyrauja permainingi orai ir kai kurie žiemkenčių pasėliai gali nukentėti, ne veltui sakoma, kad pavasarį žūsta didžioji dalis pasėlių (suprantama, jei pavasaris klastingas). Galima sakyti, kad ant visų ankstyvos sėjos augalų rastume daugiau ar mažiau ligų sukėlėjų.

Reikia pastebėti, kad vešliuose ir tankiuose žieminių kviečių pasėliuose yra didelė šaknų ir pašaknio puvinių plitimo tikimybė, ypač jei buvo netinkamas priešsėlis ar neatsakingai įterptos augalinės liekanos. Nepriklausomai nuo pavasario meteorologinių sąlygų tankiuose pasėliuose, kur yra netinkamai paruoštų augalinių liekanų, dauginsis grybai, sukeliantys pašaknio ligas, o kurie ligų sukėlėjai konkrečiai aktyvuosis priklausys nuo meteorologinių sąlygų.

Šilta žiema (po sniegu temperatūra buvo silpnai neigiama), drėgnas ir vėsus pavasaris gali iššaukti vienas pašaknio ligas, o jei po žiemos prasideda vasariški orai – kitas, pvz., padidėja Fusarium grybų aktyvumas, pastarieji randami ne tik ant augalinių liekanų, bet ir dirvoje.

Norint išvengti klaidų, augintojų praktika rodo, kad nuo ankstyvo pavasario reikia pasirūpinti dirvožemio biologiniu aktyvumu, tik gyvybingame dirvožemyje nelieka vietos ligų sukėlėjams.

Dabar grįžkime į rudens laikotarpį. Žiemkenčių būklė rudenį ir žiemą tiesiogiai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Dabar nustatyti ar augalai tinkamai vystosi, nuspėti ar nepažeisti  ir kažką pakeisti praktiškai neįmanoma. Reikia ruoštis tam, kad augalų vegetacijos pradžioje susidursime su konkrečia situacija ir pasekmėmis, reikės greitai reaguoti. Priklausomai nuo to ar pasėliai dėl storos sniego dangos praretės ar bus atvirkščiai labai gerai išsilaikę, reikės imtis vienokių ar kitokių priemonių. Norint tinkamai įvertinti pasėlius vegetacijai atsinaujinus, reikia prisiminti bei pasikartoti procesus, turinčius įtakos augalų produktyvumui, ir galimybes juos valdyti.

Trumpos dienos sąlygomis (ruduo) formuojasi lapai ir šalutiniai ūgliai, ilgos dienos sąlygomis (pavasaris – vasara) vyksta žydėjimo ir brendimo iniciacija. Rudenį susiformuoja šalutiniai ūgliai, kurie pavirsta produktyviais stiebais. Krūmijimosi tarpsniu ant visų ūglių, turinčių 3 lapus, pradeda formuotis pridėtinės šaknys, bamblėjimo tarpsniu jos perima iš gemalinių šaknelių augalų aprūpinimo maisto medžiagomis funkcijas. Dėl to šaknys turi būti stiprios ir gerai išsivysčiusios, kol intensyviai auga šaknys, augalai būna atsparesni ligų sukėlėjams. Tai galima pastebėti apžiūrėjus augalus, augalai su silpnomis šaknimis dažniausiai bus pažeisti ligų. Pridėtinių šaknų vaidmuo – aprūpinti centrinį stiebą vandeniu ir maisto medžiagomis.

Kiekvienas ūglis bamblėjimo tarpsniu suformavęs pridėtines šaknis tampa produktyviu, o nesuformavę šaknų – atmetami.

Dažnas augintojas pirmiausiai beria trąšas ir nesigilina į pasėlio tankumą, o reikėtų pirmiausiai įvertinti galimą pasėlio tankumą. Kiekvienas ūglis, rudenį suformavęs tris lapus ir formuojantis pridėtines šaknis, gali suformuoti produktyvų stiebą. Labai svarbus veiksnys yra sėjos data, nes papildomi ūgliai susiformuoja vėliau ir jie dažniausiai nesuformuoja trijų lapų ir pridėtinių šaknų prieš prasidedant ilgoms dienoms.

Bamblėjimo tarpsniu pasėlio tankumas pradeda retėti, atmesti stiebai augalui pasitarnauja kaip maisto medžiagų rezervas. Fotosintezės produktai iš šalutinių ūglių patenka į anksčiau susiformavusius ūglius, šie ūgliai būna pirmasis azoto šaltinis. Priminsime, kad siekiant 8 – 9 t/ha derlingumo, pasėlio tankumas derliaus nuėmimo metu turėtų būti 5 – 6 mln. produktyvių stiebų hektare, o varpos produktyvumas apie 1,6 g. Suformavus 4 – 5 mln./ha stiebų pasėlio tankumą, galima tikėtis 5 – 6 t/ha derlingumo, o siekiant didesnio derlingumo, reikės didesnių išlaidų varpos produktyvumo padidinimui. Dėl to prognozavimas augalų vegetacijos pradžioje – svarbi dedamoji planuojant įdėjimus.

Dažnas augintojas jau dabar pradeda kalbėti apie žiemkenčių tręšimą. Planuojant tręšimo laiką reikia įvertinti galimus azoto nuostolius dėl dirvožemio savybių ir aplinkos sąlygų, įsitikinti ar pasėlis gyvybingas ir tolygus, skaičiuojant kiek reikės trąšų, pirmiausiai reikia įvertinti, kiek gali būti produktyvių stiebų nuimant derlių. Beriant fosforo trąšas pavasarį, reikia įvertinti, kad fosforas mažai judrus, tyrimų duomenys rodo, kad išbertas paviršiuje, dėl savo savybių, augalų šaknis 7 – 15 cm gylyje pasieks vidutiniškai po 10 – 15 metų. Dėl to apie augalų aprūpinimą fosforu reikia galvoti iš anksto.

Vertinant pasėlio tankumą reikia įvertinti, kad pasėlis retėja. Priklausomai nuo sėklų normos, sėjos laiko, mitybos vidutiniškai peržiemoja 45 – 55 proc. ūglių, suskaičiavus ūglius vegetacijos pradžioje, reikia numatyti, kad per vegetaciją dar vidutiniškai nunyks 14 – 17 proc. ūglių. Jei ūglių skaičius ±10 proc. atitinka ūglių skaičių, reikalingą prognozuojamam derlingumui, tręšimą vertėtų pradėti numatytu laiku, nesiveržiant tręšti labai anksti. Jei nuokrypis didesnis nei 20 proc., reikėtų apsvarstyti ankstyvą tręšimą arba numatyti kitas priemones situacijos gerinimui.

Retesnius pasėlius reikėtų patręšti gausiau, o vėliau rinktis mažesnes normas ir kompensuoti pradžioje panaudotą didesnę trąšų normą, nes bamblėjimo tarpsniu valdyti pasėlio tankumą sudėtinga. Šiuo atveju didesnė tikimybė, kad pirmoji trąšų norma dėl drėgnos dirvos ar kritulių laiku pasieks augalų šaknis. Drėgmė – labai svarbus veiksnys, o kas gali užtikrinti, kad vėliau bus reikiamas drėgmės kiekis. Tręšiant anksti, kol dirvožemyje yra drėgmės išsaugojami šoniniai ūgliai, nes vėliau tręšimas nebūtų toks efektyvus. Tręšiant bamblėjimo tarpsniu, skatinamas grūdų užsimezgimas, kitaip sakant, formuojamas varpų produktyvumas. 

Tankiuose pasėliuose, atvirkščiai, reikia, kad augalai atmestų tam tikrą skaičių ūglių, turinčių mažiau kaip 3 lapus. Tankiems pasėliams naudinga leisti „pabadauti“, tręšimo laikas planuojamas, atsižvelgiant į azotą sukauptą pertekliniuose ūgliuose, kai augalai gauna signalą imti maisto medžiagas iš dirvos, tada ir reikia pradėti tręšti. Tyrimais nustatyta, kad 1 nereikalingas ūglis sukaupia 1 kg azoto hektare. Penkių nereikalingų ūglių sukaupto azoto pakaktų savaitei. Tankiems pasėliams galima rinktis lėčiau veikiančias trąšas.

Tankiuose ir vešliuose pasėliuose dažnai pasirodo geltoni lapai, galima manyti, kad dėl aplinkos veiksnių jie sunaudojo daugiau azoto. Reikia įsitikinti, kurie lapai pagelto, dažniausiai tai būna nereikalingų ūglių lapai arba seni pagrindinių ūglių lapai, kurie augalams paprasčiausiai nereikalingi. Šį reiškinį galima apibūdinti kaip augalų savireguliaciją. Blogiau, kai randame pageltusį visą augalą, tuomet reikia augalus įdėmiai analizuoti, gali būti, kad „beldžiasi“ kokia nors liga ar augalas nori pranešti apie maisto medžiagų apykaitos sutrikimus. Svarbiausia nestresuoti ir netręšti perteklinėmis azoto normomis. Geriausia pasilpusius augalus tręšti mažomis trąšų normomis ir stebėti pokyčius. Šiuo atveju svarbiau laiku panaudoti reikiamus lapų trąšų derinius.

Nežiūrint, kad žiemai baigiantis užklupo pavasariški orai, kovo mėnesį dar galima tikėtis atšalimų. Jie kelia daugiausiai nerimo, nes nusilpę ir ligų pažeisti (nemažai pasėlių, kuriuose yra sniego pelėsio ar kitų ligų pažeistų augalų) augalai gali nukentėti ir nuo –10°C šalčio, kai kitomis sąlygomis nenukentėtų ir nuo –20°C šalčio. Nors žiema baigėsi, augalų iššalimo tikimybė išlieka. Tokių situacijų buvo pietinėse šalyse, orai atšilo iki +20°C, tačiau atšilimą lydėjo –15°C šaltis, dabar ten laukuose dominuoja ruda spalva. Nenorėtume tokios situacijos, tikėkimės, kad gamta bus augintojų pusėje.   

Facebook komentarai