Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

„Pienas LT“ idėjinis lyderis „parsidavėliais“ išvadino ūkininkus, pasitraukusius iš šio projekto

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Remigijus Kelneris ir "Pienas LT" gamyklos fasadinė pusė.
Remigijus Kelneris ir "Pienas LT" gamyklos fasadinė pusė.
Printer Friendly, PDF & Email

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ vienas idėjinių lyderių, kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris neseniai pasidalijo įžvalgomis apie iš „Pienas LT“ pasitraukusius „kolegas ūkininkus“, kurie esą parsidavė pieno perdirbėjams. Tačiau žodžių į vatą nevyniojęs apie kitą požiūrį turinčius pieno gamintojus, R. Kelneris pats sulaukė atsako.

Turtuolis rėžė iš peties

Jei tikėtume „Delfi“ atlikto tyrimo duomenimis, turtingiausių šalies politikų sąrašuose Pagėgių savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė 2019 metais užėmė 23 vietą. Jų turtas vertinamas 2,46 mln. eurų.

Paties R. Kelnerio vadovaujamas kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ yra aktyvus ŽŪK „Pienas LT“ narys ir vienas jo idėjinių lyderių. R. Kelneris neretai pasidalina įžvalgomis apie situaciją pieno rinkoje, akcentuodamas kooperacijos naudą. Tačiau vienas paskutinių jo pasisakymų viešojoje erdvėje apie tuos, kas yra pasitraukęs iš „Pienas LT“, sukėlė nemenką šurmulį.

Vieno turtingiausių šalies politikų nuomonę neseniai paskelbė Žemės ūkio rūmai. Įžvalgose politikas užgauliai atsiliepė apie iš kooperatyvo išstojusius pieno gamintojus, pavadindamas juo parsidavėliais.

„Perdirbėjai pasiūlė šiek tiek didesnę supirkimo kainą ir jie parsidavė. Kooperatinei pieno perdirbimo įmonei reikia duoti laiko sutvirtėti, juk pasaulinėje rinkoje reikia konkuruoti, reikia išsikovoti savo vietą. Deja, kai kuriems ūkininkams trūksta kantrybės“, – sakė R. Kelneris. (...) Paradoksalu, kad štai tokie perdirbėjams lengvai parsiduodantys ūkininkai kiekviena pasitaikiusia proga garsiai trimituoja ginantys pieno gamintojų interesus“.

Toliau jis kaltina, kad jeigu daugelis ūkininkų būtų nuėję paskui pieno gamintojų lyderius „kooperatinę įmonę jau būtume praradę“.

Nesupranta pasitraukimo iš „Pienas LT“ motyvų

Savo įžvalgose R. Kelneris išdėstė, kad nesupranta ir to, kodėl stambesni ūkiai neprisideda prie kooperacijos.

„Taip pat negaliu suprasti stambesnių ūkių savininkų, kurie investuoja į pieno gamybą, bet neprisideda prie kooperatinės gamybos. Kol kas jiems perdirbėjai moka daugiau tik todėl, kad išnaudoja smulkiuosius pieno gamintojus“, – teigė R. Kelneris.

ŽŪR tekste R. Kelneris prabyla teisuolio ir švietėjo žodžiais, menkindamas pasitraukusiuosius iš „Pienas LT“. Pasak jo, klaidinga kooperatyvus lyginti su sovietmečio kolūkiais.

„Nedidelių ūkelių ir naujovėmis nesidomintys savininkai gal ir galėtų taip pamanyti, bet kodėl taip masto šiuolaikiniai ūkininkai, beje, neretai gaunantys ir nemažą ES bei valstybės paramą? Iš savo patirties galiu patvirtinti – kai kurie nesupranta. Matyt, kad išeitis viena – reikia žmones mokyti, aiškinti, kad jokia valdžia nesukurs „rojaus“, – sakė R. Kelneris.

Anot jo, kai kurie supranta, tačiau „tarsi specialiai elgiasi priešingai“. „Kai kurie pieno gamintojų asociacijai priklausantys ūkininkai tarsi specialiai kenkia kooperatiniam ūkininkavimui. Žinau, kodėl jie taip elgiasi. Neminėsiu pavardžių, tačiau visi žinome tuos pieno gamintojus, kurie pasitraukė iš žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“, o juk kooperatinė pieno perdirbimo įmonė – tarsi ūkininkų tvirtovė, kurią reikėtų ginti visomis jėgomis“, – kalbėjo R. Kelneris.

Atsakė į turčiaus klausimus ir uždavė naujų

Į R. Kelnerio mintis sureagavo Mažeikių r. ūkininkaujanti Alma Donielienė, kuri yra viena tų ūkininkų, atsisakiusių narystės „Pienas LT“, nors iš pradžių šiam projektui visapusiškai pritarė.

"Skaitant straipsnį susidaro tokia nuomonė, kad pasitraukusieji iš kooperatyvo „Pienas LT“, likusiems nariams, tapo priešais. Tai gal straipsnio autorius ponas R. Kelneris pasidomėtų, kodėl tie nariai pasitraukė iš ŽŪK „Pienas LT“, – klausia A. Donielienė.

Pasak jos, pasitraukusieji, matyt, turėjo savo priežasčių nepasitikėti kooperatyvu, o „priežastys atsiranda iš nepasitikėjimo valdyba, administracija“.

„Reikėtų autoriaus paklausti, kodėl ir dėl kokių priežasčių 2017 m. pabaigoje iš kooperatyvo pasitraukė ir stambiosios bendrovės, kurioms buvo mokama pati didžiausia pieno supirkimo kaina? O ką jau kalbėti apie smulkiuosius ir vidutinius pieno  ūkius“, – retoriškai klausia A. Donielienė.

Jos teigimu, pieno supirkimo kaina buvo mokama neteisingai. Buhalterės išsilavinimą turinti ponia Alma tikino, kad turėdama 20 karvių ūkį, ji dėl neteisingo supirkimo kainos skaičiavimo per 4 metus yra praradusi apie 3 000 eurų.

„Kodėl likusieji kooperatyvo, kad ir smulkieji nariai, turėjo metus laiko vilkti kooperatyvo administracinę naštą, gaudami pačias mažiausias mokamas kainas už parduotą pieną? Ar tiems likusiems nariams nereikia sutvirtėti, nereikia investuoti į savo ūkius ar jie tik privalo būti lojalūs ir išlaikyti kooperatyvą kaip juridinį asmenį?“ – klausimus bėrė A. Donelienė.

Palinkėjo nesugriauti to, kas dar liko

Buvusi „Pienas LT“ narė klausia R. Kelnerio, kodėl į kooperatyvą 2019 m. vėl sugrįžo stambiosios bendrovės. „Ar ne todėl , kad suprato, jei jos pasitrauks, kooperatyvas žlugs. Kartu jie praras ir savo įneštą indėlį į kooperatyvą ir t.t.“, – sakė A. Donielienė.

„Straipsnio autorius pripažįsta, kad nykstant smulkiesiems pieno ūkiams, neišvengiamai pieno supirkimo kainos „suplokštės“, – toliau tęsia A. Donielienė. – Šis išsireiškimas dar kartą parodo, kad smulkieji, vidutiniai pieno ūkiai, gaudami nesąžiningai išmokamus pinigus už parduotą pieną, išlaiko stambiuosius pieno pardavėjus, kurių parduodamas pienas yra toks pat baltas kaip ir smulkiųjų, vidutinių ūkių“.

Anot moters, kooperatyve gali konkuruoti tik lygiaverčiai partneriai, kurie gerbs vienas kitą. „Stambus pieno gamintojas, toks kaip kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“, niekada nesupras vidutinių ir smulkių pieno ūkių ir nelaikys jų savo partneriais. Jie kooperatyvui „Pienas LT“ buvo reikalingi tik kol statė pieno gamyklą, – reziumuoja A. Donielienė. – Pabaigai, iš kooperatyvo pasitraukusio nario, kuris pavadintas „priešu“ palinkėjimas – nenuvilkite kitų likusių narių, kurie vis dar tiki kooperacija Lietuvoje. Priešingu atveju, liksite prie nulūžusios šakos, ant kurios sėdėjote“.

Stambieji sugrįžo daug palankesnėmis sąlygomis? 

„Agroeta“ primena, kad 2018 m. vasarį iš „Pienas LT“ pasitraukę Okainių, Lytagros ir Pauliukų žemės ūkio bendrovės, kurios per parą kooperatinei gamyklai bendrai patiekdavo apie 65 tonas žaliavos, vėl tapo „Pienas LT“ žaliavos tiekėjomis, kaip neoficialiai kalbama, „išskirtinėmis sąlygomis“. 

Esą jeigu būtų tekę sugrąžinti pajus šioms įmonėms pagal susitarimą, „Pienas LT“ būtų neišvengiamai susidūręs su apyvartinių lėšų problema. Neoficialiomis žiniomis, bendrovės vėl tapo tiekėjomis tik po sudėtingų derybų, kuriomis liko labai patenkintos.

Be kita ko, viešojoje erdvėje galima aptikti ir buvusio „Pienas LT“ nario M. S. bylą su kooperatyvu. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2019 m. liepos 4 d. paskelbė sprendimą, kuriuo įpareigojo „Pienas LT“ išmokėti buvusiam kooperatyvo nariui M. S. daugiau kaip 44 000 eurų pajų.

Kooperatyvas prieš tai pirmosios instancijos teismą buvo laimėjęs.

Projekto naudą įžvelgė tik 13 proc. respondentų

„Agroeta“ portale jau kuris laikas buvo galima dalyvauti ir apklausoje „Ar pasiteisino „Pienas LT“ projektas?“ Joje net 53 proc. respondentų teigė‚ kad "visiškai nusivylė šiuo projektu“.

Apie ketvirtadalis (23 proc.) žmonių pritarė teiginiui, kad „Pienas LT“ žaliavinio pieno supirkimo kainos nesiskiria nuo kitų supirkėjų. Ir tik 13 proc. respondentų tikino, kad dėl „Pienas LT“ atsiradimo žaliavinio pieno supirkimo kainos šalyje padidėjo.

Dar 12 proc. žmonių įsitikinę, kad Lietuvai būtina turėtų dar vieną kooperatinę pieno perdirbimo gamyklą. Balsavime dalyvavo per 200 žmonių, tačiau toks kiekis negali būti laikomas objektyviu. Reprezentacinei apklausai būtina ne mažiau kaip 1000 asmenų išreikšta nuomonė.

Facebook komentarai