Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pieno kvotų panaikinimas turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Šveicarijai

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Briuselis, liepos 24 d.) Vakar Briuselyje pristatyta Šveicarijos pieno rinkos studija, parodė, jog net ir praėjus penkeriems metams nuo kvotų sistemos panaikinimo, pieno gamintojų padėtis rinkoje išlieka nestabili, informuoja Žemės ūkio rūmai. Dr. Therese Haller iš Berno Universiteto atliktoje studijoje taip pat teigiama, kad panaikinus pieno kvotas ES galima laukti panašių pasekmių.
Šveicarijoje pieno kiekių padidėjimas, sukeltas kvotų panaikinimo, sukėlė pieno vertės kritimą – 2010-2012 m. parduodamo žaliavinio pieno kainos sumažėjo net 24 proc., palyginus su 2000-2002 m. Pienas sūrio gamybai nuvertėjo 15 proc., o ekologiškas pienas – 19 proc. Dėl nesutarimų tarp rinkos veikėjų, iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių kainai stabilizuoti.
“Studijos ir lūkesčiai, kuriais remiantis buvo panaikintos pieno kvotos, buvo neteisingi” – 2014 m. liepos 23 d. surengtoje Europos pieno tarybos spaudos konferencijoje teigė Werner Locher iš Šveicarijos pieno gamintojų organizacijos BIG-M. “Žemos kainos privertė daugelį ūkininkų pasitraukti iš pieno gamybos, nors kai kurie iš jų turėjo puikias fermas. Dėl šios priežasties sumažėjo pienininių galvijų skaičius ir sumenko Alpių žemės ūkio sektorius. Jei perdirbėjai nemokės kainų, padengiančių ūkininkavimo kaštus, pasekmės palies visa ekonomiką, ne tik žemės ūkio sektorių” – teigė W. Locher.
Studijoje taip pat teigiama, kad perdirbėjų koncentracija Šveicarijos rinkoje, lyginant su gamintojais, padidėjo, taip dar labiau susilpninant gamintojų poziciją rinkoje. 2003-2012 m. keturios didžiausios perdirbimo įmonės savo produkcijos kiekius padidino 38 proc. Taip pat padidėjo šių keturių įmonių užimama rinkos dalis – nuo 44 proc. iki 56 proc. Dar viena neigiama kvotų naikinimo pasekmė – gamybos augimo pasiskirstymo panaikinus kvotas netolygumas. Gamybos augimas koncentravosi pigiuose sviesto ir pieno miltelių sektoriuose, kurių eksportas yra nuostolingas. Atotrūkis tarp šalies regionų taip pat padidėjo panaikinus kvotas.
Romuald Schaber, Europos pieno tarybos pirmininkas, teigia, jog panaši situacija gali susiklostyti ir Europos sąjungoje. „Net jei ne visos pasekmės bus tokios pačios, visgi turime pripažinti faktą, kad ES taip pat laukia sunkūs laikai. Rinka, ir ypač gamintojai, bus palikti likimo valiai. Be efektyvių kontrolės mechanizmų, užtikrinančių kaštus padengiančias kainas, didelis ūkininkų skaičius labai greitai pasiduos ir pasitrauks iš gamybos. Ištisi regionai liks be pieno sektoriaus“ – kalbėjo R. Shcaber.
Berno universiteto studija taip pat pateikė išvadas dėl ES pieno kvotų sistemos panaikinimo. Teigiama, jog jeigu ištisų ES regionų pieno sektoriai išnyks, bus padaryta didelė žala vietinei kultūrai, taip pat paspartės emigracija iš kaimo, didės mišku apželdintos žemės plotai, kas ilguoju laikotarpiu gali sukelti problemų pasauliniam apsirūpinimui maistu. ES taip pat laukia nuotoliai perdirbėjų pusėje, jeigu produkcijos mažėjimo tendencija bus ilgalaikė. Gamyklų užsidarymas dėl žaliavos trūkumo sukeltų ilgalaikes neigiamas pasekmes regiono ekonomikai. Galios pusiausvyra pieno sektoriuje yra perdirbėjų, o ne gamintojų ar vartotojų pusėje. Ši tendencija išliks. ES taip pat turi išlaikyti kokybės ir maisto saugos, gyvūnų gerovės bei darbo sąlygų standartus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, makroekonominė logika teigia, jog aukštesnės kainos yra pateisinamos, jei jomis ginami ilgalaikiai, galbūt netgi ateities kartų, interesai. Romuald Schaber teigė siekiantis, kad šios studijos rezultatais būtų pasinaudota ES pieno sektoriui išsaugoti. „Politikai turėtų atidžiai perskaityti šią studiją ir pasimokyti iš Šveicarijos atvejo, pasiryžti taikyti efektyvius krizių valdymo instrumentus. Ši artėjanti krizė palies visas susijusias puses – nuo gamintojo iki perdirbėjo ir vartotojo. Kaip rodo Šveicarijos pavyzdys, žadėtos kvotų naikinimo naudos vartotojai nepajuto. Reikia ne aklai pasitikėti liberalizmu, o visiems drauge sutarti dėl rinką stabilizuojančių mechanizmų.“ – teigė R. Shaber.
Facebook komentarai