Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pieno perdirbėjai: žaliavos nepritrūksime, bet vietos gamintojų plėtrai yra

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Kaunas, vasario 22 d.) Lietuvos pieno produktų gamintojai per praėjusius metus padidino sviesto, nugriebto pieno miltelių ir šviežių sūrių gamybą bei pardavimus. Nors pieno tiekėjų sumažėjo, atsirado dar vienas žaliavos supirkimo žaidėjas, perdirbėjai mano, kad pieno nepritruks, jei perdirbimo apimtys didės ir toliau. „Stambieji ūkiai išgyveno, veiklą nutraukė daugiausiai smulkieji, todėl pieno gamyba stipriai nesumažėjo“, - portalui Agroeta teigė Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Jo teigimu, didelio rinkos sukrėtimo nepadarė ir kooperatyvas „Pienas LT“, kuris konkuruoja su perdirbėjais dėl žaliavos. „Konkurencija yra, bet didelių pokyčių neįvyko, ūkininkai atsirenka supirkėjus“, - teigė E.Simonis. Tačiau jis pripažino, kad 20 proc. pieno įmonėms tenka įsivežti iš kitų šalių. „Todėl mūsų šalies pieno ūkiams yra erdvės plėtrai“, - sakė E.Simonis. Kaip praneša Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras, praėjusiais metais, palyginti su 2015 m., išaugo sviesto, kurio riebumas ne didesnis kaip 85 proc., gamyba – 22,2 proc. (iki 16,63 tūkst. t). Jo pardavimai vidaus rinkoje padidėjo 19,4 proc. (iki 8,82 tūkst. t), ES valstybėse – 53,9 proc. (iki 0,93 tūkst. t). Sviesto eksportas į trečiąsias šalis išaugo 75,8 proc. (iki 8,54 tūkst. t). Palyginti su 2015 m. vidutinė sviesto pardavimo kaina (gamintojo, be PVM) Lietuvos rinkoje sumažėjo 6,78 proc. (iki 3,31 EUR/kg), trečiosiose šalyse – 7,7 proc. (iki 3,17 EUR/kg), o ES šalių rinkoje padidėjo – 5,3 proc. (iki 3,54 EUR/kg). 2016 m. Lietuvos pieno gaminių gamintojai nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) pagamino 35,84 tūkst. t – 17,6 proc. daugiau nei 2015 m. Analizuojamu laikotarpiu palyginti su 2015 m., LPM buvo paklausiausi vidaus rinkoje ir jų pardavimai padidėjo net 2,6 karto (iki 31,15 tūkst. t). 2016 m. LPM eksportas į ES valstybes ir trečiąsias šalis sumažėjo atitinkamai 25,1 proc. (iki 7,20 tūkst. t) ir 60,6 proc. (iki 1,07 tūkst. t). 2016 m. LPM vidutinė gamintojo (be PVM) pardavimo kaina Lietuvos rinkoje sumažėjo 6,2 proc. (iki 1,68 EUR/kg), trečiųjų šalių rinkose – 4,9 proc. (iki 1,82 EUR/kg), o ES valstybėse padidėjo 0,6 proc. (iki 1,82 EUR/kg). Praėjusiais metais taip pat išaugo šviežių (nebrandintų arba nekonservuotų) sūrių, įskaitant išrūgų sūrius ir varškę gamyba ir pardavimai. Lietuvos pieno gaminių gamintojai analizuojamu laikotarpiu minėtų gaminių pagamino 5,3 proc. daugiau nei 2015 m. (iš viso 72,54 tūkst. t). Minėti gaminiai buvo paklausūs tiek vidaus, tiek kitų šalių rinkose, kuriose pardavimai, palyginti su 2015 m., išaugo: 5,1 proc. – vidaus rinkoje (iki 33,36 tūkst. t), 3,5 proc.– ES valstybėse (iki 36,00 tūkst. t) ir 42,1 proc. – trečiosiose šalyse (iki 2,82 tūkst. t). Praėjusiais metais, palyginti su 2015 m., vidutinė šių gaminių pardavimo kaina (gamintojo, be PVM) Lietuvos ir trečiųjų šalių rinkose atitinkamai sumažėjo 2,4 proc. (iki 2,88 EUR/kg) ir 7,4 proc. (iki 2,92 EUR/kg), o ES rinkoje šiek tiek padidėjo – 0,8 proc. (iki 2,72 EUR/kg). Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2015 m., Lietuvos pieno gaminių gamintojai 23,3 proc. (iki 24,66 tūkst. t) sumažino kitų nelydytų sūrių gamybą (PGPK kodas 10.51.40.50.80). Nors nelydyti sūriai buvo paklausūs Lietuvos ir ES valstybių rinkose, kuriose jų pardavimai atitinkamai padidėjo 14,1 proc. (iki 10,42 tūkst. t) ir 6,7 proc. (iki 8,44 tūkst. t), tačiau trečiosiose šalyse šių sūrių pardavimai sumažėjo 11,56 proc. (iki 9,73 tūkst. t). 2016 m. minėtų sūrių vidutinės pardavimo kainos (gamintojo, be PVM) buvo mažesnės nei 2015 m.: vidaus rinkoje kainos sumažėjo 5,7 proc. (iki 3,48 EUR/kg), ES valstybėse – 3,4 proc. (iki 3,54 EUR/kg), trečiųjų šalių rinkose –3,5 proc. (iki 3,56 EUR/kg). Agroeta  
Facebook komentarai