Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pluoštinių kanapių augintojas: užsispyrimas nulėmė ūkio plėtrą, valstybė stengiasi padėti

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nors pluoštines kanapes Lietuvoje auginti galima jau pastaruosius šešerius metus, tačiau ne kiekvienas ūkininkas šioje kultūroje įžvelgė perspektyvą ir naudą. Priešingai nei Zenonas Trainovičius ir jo sūnus Aivaras. „Zenon Hemp farm“ ūkyje ne tik auginamos pluoštinės kanapės, bet ir gaminama jų arbata.

– Kaip jūsų ūkyje prasidėjo pluoštinių kanapių auginimas? Kokia buvo pati pradžia?

– „Zenon Hemp farm“ ūkyje sėjamos įvairios grūdinės kultūros bei auginami mėsiniai galvijai. Išgirdęs iš žiniasklaidos, kad Lietuvoje nuo 2014 m. planuojama leisti auginti pluoštines kanapes, pasitarę su sūnumi Aivaru, nusprendėme pabandyti tai daryti.

Kadaise pluoštinių kanapių auginimu vertėsi mano senelis (Aivaro prosenelis). Todėl pasiūlymas ir man, ir sūnui atgaivinti šią ūkio šaką mūsų ūkyje buvo labai malonus šeimos tradicijų ir vertybių puoselėjimo prasme. Sūnui sutikus padėti ūkyje buvo pasėti pirmieji 5 ha pluoštinių kanapių.

Sėklas įsigijome iš Prancūzijos sertifikuoto pluoštinių kanapių sėklininkystės ūkio. Kreipėmės į kontroliuojančias ir atsakingas institucijas su prašymais ir žinia, jog  pageidaujame auginti pluoštines kanapes, teikėme visą reikalingą informaciją, kur sodinsime, kiek, kuriuo metu, tam, kad gavus leidimą/sutikimą ūkyje būtų vykdomas auginamų pluoštinių kanapių tikrinimas, ėminių stebėsena.

– Kaip vyksta kanapių derliaus nuėmimas? Kas panaudojama, o kas lieka?

– Pirmaisiais metais derlius buvo mažas neturėjome tinkamos technikos jam nuimti. Todėl buvo dirbama rankomis. Nuėmę kelis šimtus kilogramų produkto, likusią dalį pluoštinių kanapių tąkart taip ir palikome žiemoti.

Laikui bėgant atsirado žinių ir geroji praktika apie kanapių auginimą – kada reikia sėti, kada nuimti derlių, kaip nuimti bei kaip paruošti augalą vartojimui.

Pluoštines kanapes ūkyje sėjame balandžio pabaigoje, kai žemė jau įšilusi. Po sėjos labai laukiame lietaus, nes labai svarbu, kad keletą dienų palytų, sėkla gerai sudrėktų ir pradėtų dygti. Balandžio pabaigoje pasėtos pluoštinių kanapių sėklos auga nuo 100 iki 130 dienų, priklausomai nuo pluoštinių kanapių rūšies.

– Kokias pluoštines kanapes auginate?

– Ūkyje auginame skirtingų veislių pluoštines kanapes. Taip pasirinkome ne tik dėl skirtingų skonio savybių, tačiau ir patogumo nuimant derlių. Skirtingos pluoštinių kanapių veislės turi skirtingą vegetacijos laikotarpį. Pavyzdžiui, kai kurios nuimamos rugpjūtį. Iš pluoštinių kanapių galima daug ko pagaminti, tačiau mūsų ūkis darbuojasi arbatos gamybos linkme. Todėl aktualiausi yra pluoštinių kanapių lapai bei žiedynai, o stiebai paliekami grunte natūraliai trąšai.

Po derliaus nuėmimo pluoštinės kanapės yra ruošiamos džiovinimui. Šis procesas atliekamas specialiose, džiovinimui skirtose patalpose. Vienos partijos džiovinimas trunka apie 12 val. Išdžiovintos pluoštinės kanapės perkeliamos į kitą patalpą, kurioje atliekamas rūšiavimas, smulkinimas ir pakavimas. Daugiausiai viskas daroma „rankiniu“ būdu. Džiovinimo ir pakavimo patalpos atitinka visas higienos normas ir yra suderintos su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pagal reikalavimus.

– Ar visą žaliavą pasiliekate sau, o gal dalį ir parduodate?

– Ūkyje užaugintų pluoštinių kanapių arbata keliauja į užsienio rinką ne tik į kaimynines ES šalis, bet ir į Kanadą. Todėl mūsų prioritetas – pasilikti žaliavą savai produkcijai. Tačiau ūkis bendradarbiauja su įmonėmis, kurios yra suinteresuotos ekologiškai užaugintų pluoštinių kanapių žaliava. Jos vykdo ir vysto jų produktų gamybą bei prekybą – kosmetikos, maisto papildų ir aliejų. Tad tenka vis daugiau parduoti ir žaliavai.

– Ar galvojate ateityje plėstis? Gal įžvelgiate kažkokias naujas perspektyvas? Kokias?

– Anksčiau Lietuvoje auginti pluoštines kanapes buvo galima. Mano senelis tą ir darė augino, spaudė sėklų aliejų ir iš kanapių pluošto vijo virves. Tačiau po kurio laiko pluoštinių kanapių auginimas įstatymais buvo uždraustas. Taip nepelnytai šis nuostabus augalas buvo pamirštas. Bet, kaip minėjau, galiausiai vėl buvo nuspręsta jų auginimą legalizuoti.

Taigi, jei ateityje nebus trikdžių, mūsų pluoštinių kanapių ūkis žada vystyti ir plėsti šį smulkų verslą. Perspektyvos maloniai ir optimistiškai nuteikiančios. Pluoštinių kanapių arbata ir žaliava paplitusi po ES labai plačiai – tai pastebime parodose. Žmonės mėgsta šio augalo arbatą.

Šiais metais daug arbatų gamintojų pluoštinių kanapių arbatą maišo su kitomis žolelėmis norėdami išgauti naujus aromatus ir skonius arba netgi papildo kitų žolelių teikiama nauda. Arbata turi savo klientus ir pardavimai auga.

– Koks jūsų klientų ratas? Ar jis didėja?

– Klientų ratas platus tiek amžiumi, tiek socialine padėtimi. Tai klientai, kurie ieško naujų skonių, rūpinasi sveika mityba, kurie teikia pirmenybę arbatai. Dažnas ieško tiesiog įdomios, šiltos dovanos. Klientų ratas plečiasi ir džiugu, kad jie sugrįžta.

– Kaip sekasi šiuo metu? Kas džiugina ir kas sunkiausia šiame versle?

– Sekasi tikrai gerai. Derlius kasmet džiugina ne tik gausa, tačiau ir užburiančiu žalumos labirintu. Mėgaujamės pluoštinių kanapių auginimu. Jos padeda mažinti klimato kaitos problemas ir gerina ekologiją. Sakoma, 1 ha pluoštinių kanapių atstoja 4 ha iškirsto miško medienos. Pluoštinės kanapės puikiai atlieka oro kokybės gerinimo funkciją tai yra, jų lapai valo orą.

Džiugina tai, kad kiekvienais metais Lietuvoje ir artimiausiose šalyse ūkininkai bando auginti šią kultūrą. Neramu tik dėl to, kad visi susiduria su tais pačiais sunkumais: derliaus nuėmimas, džiovinimas, žaliavos realizavimas. Nemažai ūkininkų nuleidžia rankas. Kita dalis nepasiduoda ir ieško išeičių. Veiklos pradžioje tai pareikalauja didelių investicijų.

Džiugu, kad leidimai iš reguliuojančių institucijų gaunami be didelių trikdžių, pluoštinių kanapių auginimo ir ėminių stebėsenos teisinis reguliavimas yra aiškus. Todėl čia sunkumų nekyla. Reikėtų paminėti, kad reguliuojančios institucijos išties palaiko ūkininkus ir stengiasi geranoriškai padėti.

Facebook komentarai