Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Prezidentas G. Nausėda ir „gerai“ dirbančio ministro fenomenas Lietuvoje

Autorius: Dr. Bernaras IVANOVAS
Bernaras Ivanovas.
Bernaras Ivanovas.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos vyriausybės ministrai, o ir pats premjeras labai dažnai sulaukia griežtos kritikos. Ypač visuomenininkų puolamas sveikatos srities kuratorius, taip pat socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ministrai. Vis dėl to Prezidentas G. Nausėda rado galimybę ir ministrų pagyrimui. Jo patarėjai išskyrė finansus, užsienio politiką, o taip pat gynybą administruojančius aukščiausius šalies politinio pasitikėjimo pareigūnus. Keista, tačiau susisiekimo ministras nesulaukė pagyrų, nors jis vienintelis aiškiai pasisakė prieš korupciją, iškėlė nepotizmo problemą Lietuvos geležinkeliuose, kovojo su interesų konfliktu Klaipėdos uoste, pradėjo tikrinti kelių kokybę ir iškėlė rimtus rangovų nusižengimus.

Šis momentas leidžia daryti prielaidą dėl dvigubų standartų bei tam tikro Prezidento nenuoseklumo, tačiau neskubėkime ir pabandykime paanalizuoti, kodėl jau paminėti ministrai yra giriami. Deja, iš karto tenka konstatuoti, jog „gero darbo“ kriterijai nėra minimi, todėl pabandykime juos patys atrasti. 

Pasižymėjo tik socialdarbiečiai, kurių lyderis pasakė, jog svarbiausias darbas Lietuvoje yra melioracija, tad jų deleguotas ministras to, matomai, ir imsis pirmiausia. Gi jo pirmtakas, reikia suprasti, melioracijai skyrė nepakankamai dėmesio.

Dėl finansų ministro nuopelnų neturime daug informacijos. Galimai, G. Nausėda labiausiai vertina jo nuolat kartojamą teiginį „pinigų nėra“, „o iš kur paimsime pinigų“, „kitais metais ieškosime vidinių resursų“ ar pan. Vis dėl to tai tik laisvai persakomi publicistiniai-žurnalistiniai pasažai, nieko konkretaus apie finansų politikos pasiekimus nepasakantys. O iš kur gali būti finansų politika valstybėje, kurios centrinis bankas Frankfurte?

Kur kas aiškesnė situacija su gynybos sritimi. Mes prisimename, kad praėjusios vyriausybės kadencijos metu kilo daugybė skandalų dėl „auksinių šaukštų“, „supermeno apatinių“ ir t.t. Ką turėtų daryti naujas ministras po panašių skandalų? Jis turėtų dieną naktį sklaidyti visas abejones dėl įstaigos skaidrumo, o kaltininkus be gailesčiu nubausti ir apie tai informuoti visuomenę. Tai vienintelis tinkamas jo darbo vertinimo kriterijus. Ar tai buvo padaryta? Klausimas pakimba ore, kadangi jokio atsakymo nėra. Istorija baigėsi niekuo, kaip ir daugelis rezonansinių įvykių.

Dabar eikime prie užsienio reikalų. Gal čia turime didelių laimėjimų? Strateginė partnerystė su Lenkija yra žlugusi, ūkininkų interesai Briuselyje iš esmės pamiršti. Taip, ministras dažnai laikosi Ukrainoje bei Gruzijoje, kalba griežtus dalykus apie V. Putiną. Už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys net tapo DW (vokiečių bangos) animacinio serialo herojais, tačiau ar tai užsienio politikos laimėjimas? V. Adamkaus laikais iškelta regioninės lyderystės idėja tapo pajuokos objektu, nors būtent Lietuvos ir Lenkijos prezidentai sureguliavo politinę krizę Ukrainoje 2004 m.

Praėjusių laikų autoriteto ir reputacijos neliko nė kvapo. Liko tik įvaizdį palaikantys akiniai nuo saulės, kurie, matomai yra svarbiausias politikos atributas.

Trumpai apibendrinant, tenka konstatuoti nepaprastai paviršutinišką ministrų darbo vertinimą, ką galima paaiškinti tik tuo, jog ir naujo Prezidento komanda nesiruošia visuomenei aiškiai įvardinti gero politinio darbo kriterijų. Tai tiesiogiai siejasi su atsakomybės už valstybės reikalus prisiėmimu. Abstrakčios retorikos rūke kur kas lengviau laviruoti ir išsisukinėti, o tai, deja, lietuviškoje politikoje svarbiausias politinio ilgaamžiškumo kriterijus.

Facebook komentarai