Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pridėtinės vertės tarifų pokyčiai krizės laikotarpiu: Europos šalių patirtis

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvoje vėl grįžtama prie diskusijos, ar reikia mažinti PVM tarifus. Vyriausybė išsakė paramą Seime registruotam siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą internetinei žiniasklaidai, bet pareiškė nesutinkanti mažinti tarifą nereceptiniams vaistams bei maitinimo ir gėrimų paslaugoms.

Mokesčių tarifų mažinimas siejamas su krizės poveikio švelninimu. Kaip rodo atlikti tyrimai, PVM tarifų mažinimas krizės laikotarpiu atskiroms prekių ar paslaugų grupėms neduoda maksimalios tikėtinos naudos, bet gali prisidėti prie verslo gaivinimo.

Žinoma, valstybė praranda pajamas, o PVM yra didžiausias pajamas duodantis mokestis, pigus surinkti ir administruoti. Pagal ES reglamentaciją, valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Taigi, galime taikyti lengvatinius 9 arba 5 proc. tarifus. Prieš darant korekcijas PVM tarifuose, reikėtų labai išsamių skaičiavimų ir modeliavimo, kokia galima tikėtina nauda. Jeigu tai tik nežymūs pokyčiai, tuomet reikėtų imtis kitų verslo skatinimo priemonių. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vartotojams PVM tarifų mažinimas nėra efektyviausia priemonė.

Kaip atrodo Lietuva tarp kitų šalių pagal PVM tarifus galima matyti lentelėje.

ES valstybėse narėse taikomų PVM tarifai

Valstybė narė

Standartinis tarifas

Lengvatinis tarifas

Itin sumažintas tarifas*

Trumpalaikis tarifas**

Austrija

20

10 / 13

13

Belgija

21

6 / 12

12

Bulgarija

20

9

Kipras

19

5 / 9

Čekija

21

10 / 15

Vokietija

19

7

Danija

25

Estija

20

9

Graikija

24

6 / 13

Ispanija

21

10

4

Suomija

24

10 / 14

Prancūzija

20

5,5 / 10

2,1

Kroatija

25

5 / 13

Vengrija

27

5 / 18

Airija

23

9 / 13,5

4,8

13,5

Italija

22

5 / 10

4

Lietuva

21

5 / 9

Liuksemburgas

17

8

3

14

Latvija

21

12 / 5

Мalta

18

5 / 7

Nyderlandai

21

9

Lenkija

23

5 / 8

Portugalija

23

6 / 13

13

Rumunija

19

5 / 9

Švedija

25

6 / 12

Slovėnija

22

9,5

Slovakija

20

10

Jungtinė Karalystė

20

5

*Itin sumažinti tarifai, mažesni kaip 5 proc., taikomi riboto sąrašo prekių ir paslaugų pardavimams tam tikrose ES šalyse

**Trumpalaikius tarifus kai kurios ES šalys taiko tam tikrų į PVM direktyvos III priedą neįtrauktų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Šioms šalims leidžiama šiais atvejais toliau taikyti lengvatinius, o ne standartinius PVM tarifus, jeigu lengvatinis tarifas buvo ne mažesnis kaip 12 proc.

Kaip elgėsi šalys pasaulinės ekonominės krizės 2007-2008 m.? Ši krizė paveikė ES šalis, pajamų surinkimas iš PVM mokesčio dalyje šalių sumažėjo. Didelė dalis šalių kėlė PVM tarifus. Kipre PVM pajamų surinkimas krito 2009 metais, tam įtakos galėjo turėti tai, kad ši šalis mokesčio tarifo nedidino iki pat 2012 m., nors ir per 2009 -2013 metus pajamos iš šio mokesčio tik mažėjo. PVM tarifą per 2012-2014 metus ši šalis pakėlė tris kartus ir nuo 2014 metų surinkimo pajamos pradėjo tik didėti iki pat 2018 metų.

Šalys kurios visą analizuojamą laikotarpį nekėlė PVM tarifų yra Vokietija, Austrija, Bulgarija, Belgija, Danija ir Malta. Vokietijoje ir Austrijoje PVM pajamos kilo ir krizės laikotarpiu, Maltoje, Belgijoje ir Bulgarijoje pajamų mažėjimas buvo tik 2009 metais, daugiau visais analizuojamais metais tik augo. Danijoje PVM pajamų surinkimas mažėjo 2008-2009 metais, po kurių jau nuo 2010 metų tik kilo. Kadangi šalys nekėlė PVM tarifų, jų pajamos iš šio mokesčio tik didėjo. Daugiau visose kitose šalyse pajamų surinkimo mažėjimas buvo fiksuotas 2008-2009 metais, o ypač stiprus pajamų kritimas 2009 metais buvo Jungtinėje Karalystėje. Manytina, kad pajamų mažėjimą paveikė tiek ekonominė krizė, tiek ir PVM tarifų didinimas. Taigi, skaičiai kalba patys už save.

Pabaigai, noriu pastebėti, kad Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvoje, kaip ir Rumunijoje, Slovakijoje, Graikijoje, yra didžiausia PVM nepriemoka. Šis rodiklis yra faktiškai surinktos PVM sumos ir apytikrės PVM sumos, kurią teoriškai reikėtų surinkti pagal PVM taisykles, skirtumas. Šiuo rodikliu vertinamas kiekvienos valstybės narės PVM prievolių vykdymo ir vykdymo užtikrinimo priemonių veiksmingumas.

Ar nereikėtų kreipti didesnį dėmesį į šio mokesčio surinkimą ir papildomai gautų pajamų pagalba skatinti verslą?

Facebook komentarai