Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Prie stumbrų ir vilkų daromos žalos, prisideda ir ūdros

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Žūstantis Krakių tvenkinys. D. Šepečio nuotr.
Žūstantis Krakių tvenkinys. D. Šepečio nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvoje valstybės saugomų gyvūnų rūšys kelia vis didesnį gyventojų bendruomenių, ūkininkų susirūpinimą. Stumbrų daroma žala jau seniai niekam nekelia abejonių, paskutiniais metais ženkliai padidėjęs vilkų skaičius taip pat neramina ne tik gyvulių augintojus, bet ir grybautojus, uogautojus.

O ūdros, kurios puikuojasi Lietuvos Raudonojoje knygoje, atima iš šalies gyventojų galimybę džiaugtis neužžėlusiais vandens telkiniais, maudytis pamėgtose vietose, meškerioti.

Ūdros sunaikino amūrus

Krakių miestelio (Kėdainių r.) gyventojai nuo seno didžiavosi trimis nemažais Smilgos upelio tvenkiniais. Juose būdavo gausu įvairios žuvies, gražios pakrantės poilsiui traukdavo apie 1000 gyventojų turinčios miestelio bendruomenės narius. Nuo XIV amžiaus žinomo miestelio pavadinimas manoma kilo iš asmenvardžio Krakė, kuris gali būti reiškė „karosas“.

Šiandien bent du iš trijų miestelio tvenkinių atrodo apgailėtinai, todėl mūsų portalas nusprendė išsiaiškinti, kas gi nutiko.

Pamanėme, kad geriausi ekspertai šiuo atveju - vietos žvejai ir neapsirikome. „Vidurinis tvenkinys visada buvo linkęs labiau užželti, todėl Krakių meškeriotojai už savo pinigus du kartus jį įžuvino amūrais“,- pasakoja krakiškis Egidijus Kielė.

Vyrus greičiausiai įkvėpė Panevėžio pavyzdys, kur šios žuvys kaip reikiant išvalė žoles Senvagėje. Pasak meškeriotojo, situacija tvenkinyje ėmė gerėti: žolės retėjo, vanduo skaidrėjo. Tačiau jame užsiveisė ūdros.

„Daug kartų mačiau kaip didžiulės ūdros iš vieno tvenkinio pereina į kitą“- „Agroetai“ sakė kitas Krakių meškeriotojas Raimondas Šedovas.

Pasak žvejo, ūdros buvo tokios didelės, kad joms prireikdavo poros šuolių įveikiant maždaug 4 metrų pločio kelią. „O jau uodegos ilgumas, gal visas metras“,- su visiems suprantamu meškeriotojo entuziazmu pasakojo Raimondas. Jis neabejoja, kad amūrus suėdė ūdros, todėl Krakių tvenkiniuose yra tiek daug įvairios augmenijos, bet taip maža žuvies.

Tvenkinių pakrantės vietos gyventojams - nemielos

Krakių meškeriotojas Edmundas Bukauskas taip pat mato didžiulę problemą, kurią kelia ūdros, bet neatmeta ir kitų tvenkinio pelkėjimo priežasčių.

„Neaišku ar tvenkinyje esančias žoles amūrai pajėgūs sunaikinti, be to, nemažą dalį mūsų suleistų žuvų sugavo mažiau sąžinės turintys žvejai“,- sakė krakiškis. Jo nuomone, tvenkiniai pelkėja ir dėl kelius metus nusistovėjusios sausros, ir dėl didelio ištirpusio mineralinių trąšų kiekio, kuris iš laukų subėga į griovius sutekančius į Smilgos upelį.

Krakių bendruomenės pirmininkė Daiva Dubinkienė prisimena, kaip prieš maždaug 5 metus įrengta maudymviete, didžiuliu tramplinu, džiaugėsi miestelio jaunimas.

„Tada visi buvo euforijoje: smėlis, galimybė iš nemažo aukščio nerti į vandenį, o dar šalia sumontuoti įvairūs treniruokliai“, - apie skirtingų rėmėjų įgyvendintą projektą kalbėjo D.Dubinkienė. Dabar gi, bendruomenės pirmininkė liūdnai kalba apie tvenkinio teikiamus rekreacijos malonumus.

Kaži kaip esamą padėtį reikėtų įvertinti. Kas valstybei svarbiau, ar tūkstantį narių turinti miestelio bendruomenė ar švelniakailis žvėrelis, koks retas jis bebūtų.

Švelnėja ministerijos pozicija

Prieš ketvertą metų šį klausimą aptariant viešojoje erdvėje, šalies gamtosaugininkų verdiktas buvo aiškus – susitaikyti su esama padėtimi, nes nieko neįmanoma pakeisti, bent taip tvirtino tuometinis Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Aplinkos ministerijos specialistų atsakymai šį kartą suteikia vilties.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė sakė: “Pirmiausiai reikia įvertinti ar tikrai saugoma gyvūnų rūšis - ūdra išgaudo įveistas tvenkiniuose žuvis, nes ūdros paplitusios ne prie visų vandens telkinių. Kitos žinduolių ar paukščių rūšys taip pat gali maitintis žuvimis“.

Jos teigimu, nustačius, kad tikrai ūdros gaudo žuvis, norint reguliuoti jų populiaciją, reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir paprašyti išduoti leidimą reguliuoti saugomas rūšis.

Ūdros yra įtrauktos į Europos Bendrijos svarbių gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą. Leidimai, reguliuoti į šį sąrašą įrašytas rūšis, išduodami kai nėra kito priimtino alternatyvaus sprendimo ir jei jų paėmimas iš gamtos, nesutrukdys palaikyti tos rūšies populiacijos palankią būklę natūraliame areale.

Janulaitienė atkreipė dėmesį, kad reikėtų įvertinti ir kitus, tvenkinių apžėlimą sąlygojančius veiksnius ir metodus. Pavyzdžiui azoto ir kt. cheminių medžiagų patekimas su paviršiniais vandenimis, kelia vandens telkinio eutrofikaciją.

„O amūrų įveisimas tik laikinai išspręs užžėlimo problemą, nes pačių amūrų ekskrementai teršia telkinio vandenį, jei jų bus gausiai prileista“,- teigė ministerijos specialistė.

 

Facebook komentarai