Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Prievolė, kad medžioklės plotų savininką reikia priimti į būrelį, prieštarauja Konstitucijai

Autorius: Teisė.pro
Printer Friendly, PDF & Email

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priimtu nutarimu pripažino, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio (2013 m. birželio 18 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvas, veikiantis Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka, privalėjo priimti į savo narius privačios žemės sklypo savininką, kuriam medžiotojų kolektyvo naudojamame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas prašyme Konstituciniam Teismui teigė, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata tiek, kiek joje yra nustatytas įpareigojimas priimti asmenį į medžiotojų kolektyvą, apriboja konstitucinę asociacijos narių laisvę įstatuose nustatyta tvarka nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis į asociaciją, nes medžiotojų klubo nariai neturi galimybės laisvai balsuoti ir išreikšti savo valią dėl asmens narystės medžiotojų klube (asociacijoje) klausimo. Pareiškėjas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo fizinio asmens ieškinį atsakovui medžiotojų klubui, kuriuo prašoma, be kita ko, panaikinti medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovą į medžiotojų klubo narius, taip pat įpareigoti atsakovą užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovo teisę tapti medžiotojų kolektyvo nariu. Pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas yra medžiotojas ir turi atsakovo medžiotojų klubo naudojamame medžioklės plotų vienete jam nuosavybės teise priklausančių daugiau kaip 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, todėl, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į atsakovą su prašymu priimti jį į medžiotojų kolektyvo narius. Atsakovas medžiotojų klubas nurodė, jog visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma nepritarta ieškovo narystei dėl to, kad ieškovas baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 54 straipsnį, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą – laukinės gyvūnijos išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, savo plačią diskreciją reguliuoti medžioklės ir su ja susijusius santykius gali įgyvendinti nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį medžioti konkrečiuose medžioklės plotuose būtų leidžiama tik įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgijus leidimą juose naudoti laukinės gyvūnijos išteklius. Siekiant užtikrinti minėtą viešąjį interesą įstatyme gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį medžioklės plotų naudotojomis galėtų būti ir asociacijos, vienijančios asmenis, kurie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra įgiję teisę medžioti.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 54 straipsnius, įstatymų leidėjas, pasirinkęs medžioklės ir su ja susijusius santykius reguliuoti taip, kad medžioti konkrečiuose medžioklės plotuose būtų leidžiama tik įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgijus atitinkamą leidimą, teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas derinti medžioklės plotuose esančio tam tikro dydžio privataus žemės sklypo savininko, kuris nėra šių medžioklės plotų naudotojas, bet pageidauja savo įgytąją teisę medžioti įgyvendinti jam priklausančiame žemės sklype, ir atitinkamo medžioklės plotų naudotojo, be kita ko, asociacijos, vienijančios asmenis, kurie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra įgiję teisę medžioti (medžiotojų asociacijos), interesus. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tokiu teisiniu reguliavimu turi būti paisoma Konstitucijos, be kita ko, jos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės.

Atskleisdamas konstitucinį asociacijų laisvės turinį, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jos turinio elementai – teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, be kita ko, nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tai, be kita ko, reiškia, kad pagal Konstituciją, jos 35 straipsnio 1 dalį, asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti jų priėmimo tvarką. Kita vertus, tokia asociacijos narių teisė pagal Konstituciją nėra absoliuti, t. y. ji įstatymu gali būti ribojama laikantis iš Konstitucijos kylančių naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis apribojimo sąlygų. Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asociacijų laisvė būtų pažeista, jeigu asociacijos narių teisė spręsti dėl narystės asociacijoje būtų ribojama, be kita ko, nesant teisėto ir visuotinai reikšmingo, konstituciškai pagrįsto tikslo arba labiau, negu būtina tokiam tikslui pasiekti.

Apibendrindamas ginčytą Medžioklės įstatymo 13 straipsnio (2013 m. birželio 18 d. redakcija) 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juo buvo įtvirtinta privačios žemės sklypo savininko teisė tapti konkretaus medžioklės plotų vieneto naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, nustatytos šios teisės įgijimo sąlygos (ši teisė įgyjama tik jeigu toks savininkas turi medžiotojo bilietą ir jam tame konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, jis taip pat turi prisiimti visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises). Ginčytu teisiniu reguliavimu taip pat įtvirtinta atitinkama konkretaus medžioklės plotų vieneto, kuriame minėtas savininkas turi įstatyme nustatyto dydžio miško arba žemės ūkio paskirties žemės, naudotojo medžiotojų kolektyvo pareiga priimti tokį savininką į medžiotojų kolektyvo narius; ši pareiga turėjo būti įvykdyta per 30 dienų nuo tokio privačios žemės sklypo savininko prašymo pateikimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nors pagal Asociacijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą medžiotojų kolektyvas, kuris suprantamas kaip atitinkama medžiotojų asociacija, turi teisę savo įstatuose numatyti veiklos tikslus, naujų narių priėmimo tvarką ir sąlygas, pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį šis medžiotojų kolektyvas privalo priimti į savo narius minėtąjį privačios žemės savininką, kuriam medžiotojų kolektyvo naudojamame  medžioklės plote priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės ir kuris turi medžiotojo bilietą.

Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtinus konkretaus medžioklės plotų vieneto naudotojo medžiotojų kolektyvo pareigą priimti į savo narius minėtąjį privačios žemės sklypo savininką, įstatymų leidėjas ėmėsi reguliuoti naujų narių priėmimo į medžiotojų kolektyvą tvarką ir taip apribojo, be kita ko, Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asociacijų laisvę, t. y. asociacijos narių teisę savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti šių narių priėmimo tvarką.

Toliau Konstitucinis Teismas vertino, ar ginčytu teisiniu reguliavimu asociacijų laisvė apribota laikantis iš Konstitucijos kylančių naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis ribojimo sąlygų. Medžioklės įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra suteikta galimybė į medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo naudojamus medžioklės plotus patenkančio privačios žemės sklypo savininkui, nurodytam Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tapti konkretaus medžioklės plotų vieneto naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, jo teisė nustatyti jam priklausančiame žemės sklype papildomas medžiojimo sąlygas, o medžioklės plotų naudotojui medžiotojų kolektyvui nustatyta atitinkama pareiga priimti į savo narius tokį privačios žemės sklypo savininką, pareiga imtis priemonių, kad būtų sudaryta rašytinė sutartis dėl medžiojimo atitinkamame žemės sklype sąlygų. Medžioklės įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu taip pat sudaryta galimybė medžiotoju esančiam privačios žemės sklypo savininkui pačiam gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete arba medžioklės plotų naudotojui leidus ar pakvietus jį medžioti medžioklės plotų naudotojo naudojamuose medžioklės plotuose.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tokiu visuminiu teisiniu reguliavimu buvo siekta konstituciškai reikšmingo tikslo – derinti tarpusavyje susijusias konstitucines vertybes: viena vertus, pagal Konstitucijos 23 straipsnį ginamus žemės sklypo savininko, kuris nėra atitinkamų medžioklės plotų naudotojas, bet pageidauja savo įgytąją teisę medžioti įgyvendinti jam priklausančiame žemės sklype, interesus ir, kita vertus, pagal Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį ginamus atitinkamo medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo (asociacijos) interesus. Kartu tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos užtikrinti ir iš Konstitucijos 54 straipsnio kylantį viešąjį interesą užtikrinti laukinių gyvūnų (jų išteklių) apsaugą ir racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą.

Tačiau, Konstitucinio Teismo vertinimu,  pakankamomis priemonėmis pagal Konstitucijos 23 straipsnį ginamiems privačios žemės sklypo savininko interesams užtikrinti yra Medžioklės įstatyme įtvirtintos privačios žemės sklypo savininko teisės tapti konkretaus medžioklės plotų vieneto naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, taip pat galimybė medžiotoju esančiam privačios žemės sklypo savininkui pačiam gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete arba medžioklės plotų naudotojui leidus ar pakvietus jį medžioti medžioklės plotų naudotojo naudojamuose medžioklės plotuose. Tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos privačios žemės sklypo savininkui įgytąją teisę medžioti įgyvendinti jam priklausančiame žemės sklype.

Todėl pagal Konstitucijos 23 straipsnį ginamiems privačios žemės sklypo savininko interesams užtikrinti nebuvo būtina Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje papildomai įtvirtinti atitinkamo medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo pareigos priimti nustatytus reikalavimus atitinkantį privačios žemės sklypo savininką į medžiotojų kolektyvo narius. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tokiu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu paneigta medžiotojų kolektyvo teisė spręsti dėl minėto naujo nario – Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto privačios žemės sklypo savininko priėmimo ir taip atitinkama medžiotojų kolektyvo teisė priimti į medžiotojų kolektyvą naujus narius šiuo aspektu paversta atitinkama jo pareiga.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiuo aspektu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje atitinkamo medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo laisvė, ginama pagal Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį, apribota labiau, negu būtina konstituciškai reikšmingiems tikslams pasiekti, t. y. nesilaikant iš Konstitucijos kylančių naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis apribojimo sąlygų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimas 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmė Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, pakeista ir naujai išdėstyta Medžioklės įstatymo 13 straipsnio (2013 m. birželio 18 d. redakcija) 1 dalis. Palyginus abiejų redakcijų Medžioklės įstatymo nuostatas matyti, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamu aspektu teisinis reguliavimas pakito iš esmės.  Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugsėjo 11 d.) ne tik įtvirtinta privačios žemės sklypo savininko, atitinkančio įstatyme nustatytas sąlygas, teisė tapti asociacijos, esančios medžioklės plotų vieneto, kuriame yra savininkui priklausantis įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantis sklypas, naudotoja, nariu, bet ir tokios medžioklės plotų naudotoja esančios asociacijos teisė nepriimti į savo narius jos naudojamame medžioklės plotų vienete esančio žemės sklypo savininko, taip pat nustatytos sąlygos, kuriomis, medžiotojų asociacijai atsisakius priimti į narius tokį privačios žemės sklypo savininką, tas savininkas, sudaręs atitinkamą sutartį su medžioklės plotų naudotoja esančia asociacija, gali konkrečiame medžioklės plotų vienete naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti).

Facebook komentarai

T Hegvita agro