Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Protestuojantys Lietuvos pienininkai: padėtis labai bloga

Autorius: Loreta MAČIULIENĖ
Ūkininko Eugenijaus Cikanavičiaus laukuose simboliškai išbarstyti keli šimtai kilogramų pieno miltų.
Ūkininko Eugenijaus Cikanavičiaus laukuose simboliškai išbarstyti keli šimtai kilogramų pieno miltų.
Printer Friendly, PDF & Email

Kaišiadorių rajone, Vilūnų kaime Lietuvos pieno gamintojai surengė protesto akciją prieš Europos Komisijos siūlomas priemones Europos pieno ūkiams. Ūkininko Eugenijaus Cikanavičiaus laukuose simboliškai išbarstyti keli šimtai kilogramų pieno miltų.

Panašūs vaizdai ir Prancūzijos ūkininkų laukuose, pieno miltų debesys į dangų kilo ir  Vokietijos sostinėje, priešais federalinę kanceliariją, prie akcijos prisideda ir Italijos, Danijos, Liuksemburgo, Belgijos ūkininkai.

Pagrindinis jų reikalavimas – įgyvendinti pieno sektoriui labiausiai reikalingas krizės valdymo priemones.

„Padėtis yra labai bloga, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. – Pieno kainos mažėja, gamyba didėja, o Europos Komisija siūlo pagamintus produktus: pieno miltus, sviestą ir sūrį saugoti sandėliuose. Už žaliavinę produkciją kritusių kainų toks siūlymas neatstatys, tai kuo jis naudingas Europos pienininkams?“

Pasak jo, jeigu ūkininkai gautų išmokas už tai, kad negamina pieno, būtų kitas reikalas – „nesusidarytų produkcijos perteklius, o dabar tik nutolina tuos ūkių bankrotus ir viskas”.

Norint suvaldyti šią krizę, pasak J. Vilionio, reikalinga vieninga ES pozicija. „Todėl reikia mažinti gaminamą pieno kiekį, o tai padariusiems turi būti mokama kompensacija už kiekvieną nepagamintą kilogramą pieno“, – įsitikinęs J. Vilionis.

Pienininkams nesuprantama pozicija remti sviesto ir pieno miltų sandėliavimą ir subsidijuoti jau pagamintų produktų saugojimą, todėl tam numatomus 30 milijonų eurų ragina skirti ne privačiam saugojimui, o pieno kiekio mažinimo schemai.

Ypač sudėtinga padėtis Lietuvos pieno sektoriuje. Dėl pandemijos pieno supirkimo kainos krito iki istorinių žemumų.

ES pieno rinkos observatorijos duomenimis, įvertinus pieno supirkimo kainų pokyčius,  kovą ir balandį didžiausią nuosmukį patyrė mūsų šalies pienininkai – supirkimo kainos vidutiniškai sumažėjo daugiau kaip 3 centais už kilogramą.

Paradoksalu, bet pandemija nesukėlė neigiamų padarinių tų šalių pieno ūkiams, kuriose buvo fiksuoti didžiausi COVID-19 protrūkiai (Italija, Vokietija, Ispanija). Čia kainos nepakito. 

Puota karo metu?

„Perdirbėjai naudojasi padėtimi, prie to prisideda ir ES ankstesni sprendimai, pieno gamintojams sudarytos nevienodas konkurencijos sąlygos. Pasekmės akivaizdžios – prieš 8 metus Lietuvoje buvo daugiau nei 250 tūkstančių pieno gamintojų, dabar šis skaičius nesiekia 20 tūkstančių, pieno ūkių mūsų šalyje mažėja ir toliau mažės”, – tikina J. Vilionis. – Mes, pieno gamintojai, sakome TAIP pieno kiekio mažinimui ES mastu ir NE privačiam sviesto, pieno miltų ir sūrio saugojimui, kurį Europos Komisija siūlo pieno sektorių ištikusiai krizei suvaldyti“.

Belgijos pieno gamintojo, akcijos organizatorės Europos pieno tarybos (EMB) prezidento Erwin Schöpges teigimu, ši jungtinė pieno gamintojų akcija siunčia politikams nedviprasmišką žinią: „Lieso pieno milteliai tapo netinkamo krizių valdymo, kurį Europos Sąjunga bando pakartotinai taikyti pieno sektoriuje, simboliu. Tokiomis priemonėmis išbristi iš krizės nepavyks, reikalingos kitos priemonės“.

Facebook komentarai