Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

„Raganių karalienė“ mūsų šalyje sukaupė didžiausią augalų kolekciją

Autorius: Jurga SAJENKIENĖ
Šiaulietė Janina Vestartienė vadinama "Raganių karaliene".
Šiaulietė Janina Vestartienė vadinama "Raganių karaliene".
Printer Friendly, PDF & Email

Šiaulietė Janina Vestartienė jau daug metų vadinama raganių karaliene. Pagrįstai, nes apie stambiažiedes raganes žino viską ir savo patirtimi noriai dalijasi su kiekvienu, norinčiu pamilti ir prisijaukinti puošniausius vijoklinius ir laipiojančius augalus. „Titulą“ užtarnavo ne tik įgyta patirtis, bet ir darbai. Janina buvo sukaupusi didžiausią raganių kolekciją Lietuvoje, yra išvedusi daugiau nei 20 naujų stambiažiedžių veislių. Be to, per tris dešimtmečius augino ir išbandė per 100 veislių ir gali pasakyti, kurios geriausiai auga mūsų klimato sąlygomis.

Vien auginimu neapsiribojo

Raganių auginimu ir jų selekcija sudomino Viekšniuose (Akmenės r.) gyvenęs jų žinovas Pranas Lazdauskas. Moteris kaip šiandien mena jo skaitytą paskaitą Šiaulių gėlininkų sąjungos nariams bei kvietimą atvažiuoti į svečius, kad savo akimis pamatytų, kokios gražios ir nepakartojamos yra stambiažiedės raganės. Įspūdžio išties būta – mat namo grįžo su vienmečių raganių sodinukų bunteliu, kuriam nepagailėjo visos vyro Alekso 120 rublių algos. Janinos Vestartienės žodžiais, prieš 30 metų Šiauliuose galėjai priskaičiuoti kone 80 raganininkų. Vienus jų domino tik auginimas, kitus, smalsesnius, turinčius didesnes ambicijas, dar ir selekcija.

Ilgametė Lietuvos gėlininkų ir selekcininkų sąjungos narė, Šiaulių miesto gėlininkų draugijos pirmininkė apgailestavo, jog dabar niekas nebesidomi ir nebenori kurti naujų raganių veislių.

„Pastarųjų dienų žmonės praktiškesni, jie trokšta greito rezultato ir pelno, o selekcijoje nepaskubėsi. Turi 3-4 metus dirbti, įdėti nemažai pastangų, tačiau ir jos negarantuos, jog sulauksi norimo rezultato“, – sakė pašnekovė.

Gana dažnai iš daugybės sėjinukų tik keli – spalva, kuokeliais, lapeliais – būna įdomūs ir verti dėmesio. Kitus tenka išmesti. Taip pat atsisakoma ir mažai žiedų sukraunančių raganių.

Janina Vestartienė išvedė daugiau nei 20 naujų stambiažiedžių veislių. Populiariausias ir daugiausiai pagyrų nusipelnė dideliais, šviesiai mėlynais žiedais sužystantis ‘Nemunas‘, baltais: ‘Snaigė‘,  ‘Gulbė‘ . ‘Aušra‘ vasarą dovanoja šviesiai rožinius žiedus, ‘Raudonė‘ – raudonus, ‘Dovana‘ pilkai dūminius. Verta pagyrų ir ‘Sukutė‘, ‘Gintarinė‘, ‘Banga‘, ‘Kryžių kalnas‘.

Pačiai selekcininkei ir nenuilstančiai raganių mylėtojai labai patinka ‘Migla‘. Josios žiedų spalva melsva su raudonu atspalviu, sakytumei murzina, akies nepakeri, išskirtinumą suteikia raukšlėti vainiklapiai. Patyrusi selekcininkė savo naujoms veislėms davė tik lietuviškus vardus. Užsienietiškais niekuomet nekrikštijo, idant visi žinotų, kad raganės išvestos Lietuvoje. Duoti vardai sukelia tam tikras asociacijas: ‘Baltijos‘ skaidriai melsvi žiedai primena visų lietuvių mėgstamą jūrą, tamsiai raudonais su dryžiais ir labai dideliais žiedais sužystantis ‘Kryžių kalnas‘ – išskirtinę, viltimi ir skausmu paženklintą vietą netoli Šiaulių.

Kolekciją menkina garbus amžius

Raganių karalienė pastaraisiais metais augintinių gretas pastebimai išretino. Kažkada turėta solidi daugiau nei 100 veislių raganių kolekcija sumenko iki 20.

„Ir dar mažinsiu. Amžius nebe tas, kad galėčiau pasirūpinti galybe gražuolių“, – grindė sprendimą.

Valdose liko augti kelios savos raganės, o taip pat išskirtiniausios ir gebančios augti ne itin apšokinėjamos. Ypač vertinama varpelio formos žiedų šeimininkė ‘Alionuška‘, tūkstančiais mažų žiedelių apsipilanti ‘ Purpurea Plena Elegants‘, šalia jų draugijoje augančios ‘Deft Blue‘, ‘ Andromedd‘, ‘Nadežda‘, ‘Balet Skirts‘, ‘Jan Pavel II‘.

Tris dešimtmečius su impozantiškais augalais draugaujančios gėlininkės žodžiais, raganės, kaip ir moterys, esti dviejų tipų. Vienos tikros ponios, kurios visa savo esybe reikalauja didžiulio dėmesio, kitos –  nelygintumei tarnaitės, nuolankiai priimančios visus metamus iššūkius.

„Pirmosios, nors ir kokios palankios sąlygos bus sudarytos, vis sirgs, pasiduos kenkėjams, reikalaus geresnių maisto medžiagų. Beje, „ponios“ ir nežydi labai gausiai, tarp žydėjimų daro kelių mėnesių pertrauką, – mintį tęsė raganių žinovė. – Kitos kantriai kentės, nedejuos ir vis džiugins neprilygstamu žydėjimu“.

Kuri raganė atsidurs jūsų kieme, didžia dalimi priklauso nuo pasirinktos veislės. Pasaulyje šiuo metu jau išvesta šimtai raganių veislių ir sodinių formų, viena už kitą gražesnių, besiskiriančių aukščiu, žiedų spalva, forma, žydėjimo laiku, atsparumu šalčiui.

Daugumos raganių žiedai dideli, 6-23 cm skersmens ir didesni, įvairiausių spalvų, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, bekvapiai ir kvapūs. Žydi labai gausiai ir ilgai, nuo birželio vidurio iki pat rudens – net 120-150 dienų. Žiedų gausa priklauso nuo kero stiebų skaičiaus, kurių kiekvienais metais daugėja. Ant gerai išsivysčiusio kero galima suskaičiuoti kelis šimtus vienu metu pražydusių žiedų. Atskiras žiedas žydi iki 10-15 parų.

Apie priežiūrą ir rūpestį

J. Vestartienės teigimu, raganės – labai stiprus, gyvybingas, ilgai gyvenantis ir nuostabiai žydintis augalas. Nei vienas jį įsileidęs į kiemą nenusivilia, atvirkščiai, itin džiaugiasi ir labai greitai pamilsta. Tiesa, norint užauginti sveiką raganę, tenka kiek pasistengti, nes ji bet kur ir bet kaip neaugs.

Stambiažiedės raganės mėgsta šiltą, saulėtą ir nuo skersvėjų apsaugotą vietą. Geriausiai auga pietinėje ir rytinėje pusėje, šiaurinė tinka nebent smulkiažiedėms, pusiau laukinėms jų gentainėms. Prieš sodinant reikia paruošti vietą: iškasti 60x60 cm duobę. Erdvių „namų“ reikia, nes raganių šaknys labai didelės, užauga iki 60-80 cm. Be to, augalas ilgaamžis, vienoje vietoje gali augti net 20 metų.  Į duobę reikia įpilti derlingo dirvožemio, komposto, perpuvusio mėšlo ir trąšų. Raganės geriausiai jaučiasi, kai dirvos pH – 5,5-6,5.

Sodinti patariama balandžio – gegužės mėnesiais arba rugsėjo pradžioje. Raganės sodinamos 1,5 -2 m atstumu ir 7-8 cm gylyje. Įkurdinus būtina gausiai palieti. Vėliau laistomos retai, tačiau gausiai. Vanduo turi pasklisti plačiai, nes šaknys didelės ir gana išsikerojusios.

Raganes Janina Vestartienė visuomet tręšia kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Maisto medžiagomis galima aprūpinti ir kitaip. Pavasarį augimo metu reikėtų  pamaloninti daugiau azoto nei kalio turinčiomis trąšomis, vasaros pradžioje – vienodai ir azoto, ir kalio, o rudenį – daugiau fosforo turinčiomis trąšomis. Raganes galima tręšti tiek skystomis, tiek granuliuotomis trąšomis, svarbiausia, tai atlikti laiku. Rugpjūtį – rugsėjį tręšti nebereikia, nes naujai išleisti ūgliai atėjus šalčiams nušals, žiedų ant jų tikrai nebebus.

Raganes puola nemažai kenkėjų ir ligų, tačiau ne visos padaro mirtiną žalą. Daugiausia skriaudos atneša vytulys –  pažeisti stiebeliai nuvysta, pagelsta, o prie žemės paviršiaus supūva. Vos pastebėjus suglebusius stiebelius, nedelsiant  juos būtina nupjauti prie pat žemės, žemiau pajuodusių vietų, o žaizdeles dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu, cheminėmis arba liaudiškomis priemonėmis. J. Vestartienės žodžiais, drąsiai galima papilti pamuilių, praskiesto ugniažolių raugo. Numojus ranka į vytulį, per vasarą  netenkama viso didelio ir vešlaus, ne vienerius metus kerojusio krūmo.

Raganių pavojingiausias kenkėjas – šaknų nematodas. Norint  išvengti, raganes reikia sodinti į kenkėjais ir grybinėmis ligomis neužkrėstą žemę. „Jeigu dirvoje augo bulvės, kurios buvo užsikrėtusios šaknų nematodu, raganių šiukštu nesodinkite, nes ir jos susirgs, – įspėjo patyrusi augintoja. –  Ant šaknų atsiras gumbeliai ir sustorėjimai, kurie užkimš šaknų kanalus ir augalas žus“.

Kruopščiai ir atsakingai raganės ruošiamos žiemai. Tiesa, ši užduotis, pastaruoju metu pastebimai sušilus orams, gerokai pasunkėjo. Kuomet buvo itin šaltos žiemos, raganes pakakdavo uždengti eglišakėmis, apipilti durpėmis arba užkloti jos pačios susuktais stiebais. Visos šios priemonės nepriekaištingai apsaugodavo nuo šalčių. Šiltomis žiemomis jos gali pakenkti ir augalas iššus, todėl būtina stebėti oro temperatūrą ir raganes šaltuoju metų laiku saugoti atsižvelgiant į sinoptikų prognozes.

Facebook komentarai

T Hegvita agro