Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Šalnos jau nusiskabė būsimųjų sodo gėrybių žiedus

Autorius: Agroeta
Šalnos jau nusiskabė būsimųjų sodo gėrybių žiedus
Šalnos jau nusiskabė būsimųjų sodo gėrybių žiedus
Printer Friendly, PDF & Email

(Kaunas, gegužės 8 d.) „Dar nėra labai blogai, bet šalna jau palietė, padarė savo juodą darbą. Kiekvienos nakties laukiam su nerimu“, – kalba Lietuvos sodininkai.

„Naktį į antradienį lyg ir nebuvo šalnų, bet iš sekmadienio į pirmadienį buvo apie -2-3 laipsnius. Vėl prognozuoja -2-3 laipsnius, bet neaišku, kokia bus reali temperatūra“, – kalba UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius Vaidas Stanaitis.

Matysim, kaip pavyks šalnas pralaukti, juk pasirinkimo neturime. Tokia gamta... Įvairiais būtais bandoma apsaugoti: kas vandeniu laisto, kas „dūmines šaškes“ kūrena“, – pasakoja V. Stanaitis ir sako, kad po šalnų mėgins maitinti augalus per lapus amino rūkštimi, o per išlikusius žiedus – mikroelementais.

„Tam, kad sustiprėtų nenušalę, o užuomažgos būtų tvirtos, – paaiškina V. Stanaitis. – Kiek žinome, ir Lenkijoje panaši padėtis. Kol kas – dar anksti daryti išvadas. Po kokios geros savaitės – gal jau bus matyti, kuo viskas baigsis: ar nukris, ar pajuoduos.“

Šalnos Lietuvoje nelabai turi įtakos kainoms. Mūsų rinkai kainas diktuoja kaimynai lenkai. „Jei šalnos atneš žalos lenkams, jie turės mažai produkcijos, tuomet brangs ir Lietuvos produkcija. Nes, kiek aš žinau, Lietuva sau obuolių – neužsiaugina. Kasmet trūksta apie 20-30 proc. Todėl obuolius importuojame iš Lenkijos. Lenkija nuo seno puoselėja sodininkystę. Gal padeda jų valdžios požiūris, kainos, be to – Lenkijos sodininkai gauna tam tikrų lengvatų.“

„Lietuviai turi galimybę drausti pasėlius, bet sodus nuo šalnų – nedraudžia, o jei draudžia – neapsimoka dėl kainų“, – sako V. Stanaitis.

Panašiai kalba ir UAB „Naradava“ direktorius Aloyzas Grygalis.

„Žemė sausa, lietaus beveik nebuvo, todėl praėjusios šalnos padariniai gali būti labai skausmingi. Dabar dar nieko negalima pasakyti. Kaulavaisiai trešnės, vyšnios ir šaltalankiai – tikrai pašalo, obelų žiedai – taip pat. Pasekmės bus, tik dar neaišku, kokio dydžio. Pamatysime vėliau. Ir tai nėra pabaiga. Šalnų dar bus, – sako beveik 38 metus sodininkaujantis A. Grygalis. – 1982 m. birželio 6 d. buvo didelė šalna – teko iš naujo sėti bulves. Prieš dvejus metus irgi buvo didelė šalna, bet buvo šlapia, todėl praėjo ne su tokiomis pasekmėmis. 2005 m. šalna siekė -7 laipsnius. Tų metų obuolių derlius buvo mažiausias per 38 mano darbo metus. 2005 m. priskynėme daugiau nei 400 tonų tik obelų viršūnėse (kur šilčiau) išsilaikiusių obuolių, kai paprastai priskiname daugiau nei 5 tūkst. tonų. Šiais metais obuolių turėsime, bet mažiau.“

Mokslininkai mena, kad panaši šalna kaip šiemet buvo ir prieš 10 metų.

„Prieš gerus 10 metų Lietuvoje buvo tokia šalna. Šiais metais pasikartojo. Nepasakyčiau, kad tai šalna. Tai jau yra šaltis, – sako Lietuvos agrarinių miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Darius Kviklys. – Nes šalna nepažeidžia vaismedžių, o dabar nušalo dar net neišsiskleidę žiedai. Mano žiniomis, nukentėjo visų Lietuvos regionų versliniai sodai. Taip pat ir uogynai, serbentynai, kur jau buvo užmegztos uogos, nukentėjo ir šilauogės. Vaismedžiui kritinė antžeminė temperatūra yra -2, o šiomis dienomis vainiko viduryje buvo -3-4 laipsniai. Nuo vidutinio derliaus – gal turėsime 20 proc. Dar neaišku, kokios bus ateinančios naktys.“

Savo ruožtu Kauno sodų šalna nepalietė, tik dirvos paviršiuje.

„Kitur Lietuvoje – skundžiasi, nežino ką daryti, prašo patarimo, – sako VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. Algirdas Amsiejus. – Jei jau braškės žydi, tai patariu – dūmų priedangą, bet ne ugnį, kaip kai kurie nesupranta. Reikia deginti šlapius šiaudus (gal net papuvusius) tam, kad būtų daug dūmų. Su šalna reikia kovoti dūmais. Vakare reikia pripilti daug vandens, nes jis garuodamas judina orą ir neleidžia nusistovėti šalčiui. Kas turi purkštukus – gali pilti vandenį iš viršaus, laistyti: tegul paviršiuje susidarys ledas, bet per jį – augalas nesušals.“

Pasak doc. A. Amsiejaus, erškėtis dar nežydi, vadinasi, šalnų dar gali būti.

„Ir uogos įvairios, ir šalna – įvairi. Uogininkams nebus blogi metai dėl šalnų. Uogininkams blogai, nes trūksta drėgmės, ypač – šilauogynams, spanguolynams, – sako Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas. – Nuo šių šalnų labai nukentėjo smidrų ūkiai. Nušalo viskas, kas jau buvo išdygę virš žemės.“

„Kita blogybė – jau masiškai puola kenkėjai. Ir žiedgraužiai, ir lapgraužiai, ir amarai, skydamariai bei erkutės. Teks jau pradėti purkšti. Gera žiema buvo kenkėjams – jie puikiai peržiemojo ir jau – griebsis savo maisto. Taigi, uogininkams jau reikia ruoštis kovai su kenkėjais“, – perspėja T. Gurskas.

Džiuljeta KULVIETIENĖ

Nuotrauka iš socialinio tinklo "Facebook" p. Daivos paskyros. Fotografuota Vilniuje prieš kelis metus.

Facebook komentarai

T Hegvita agro