Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Seimo Kaimo reikalų komitete – dėmesys 2021 m. Europos Komisijos darbo programai ir BREXIT įtaka žemės ūkiui

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) gruodžio 9 d. posėdyje apsisprendė, kad 2021 m. Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių ir Biologinės įvairovės ir aplinkos be toksinių medžiagų dokumentų rinkiniuose esančios iniciatyvos ir Komunikatas dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos bus aktualiausi komiteto prioritetai pagal 2021 m. Europos Komisijos (EK) darbo programą.

Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje KRK labai aktualiais išskyrė Pastangų pasidalijimo reglamentą, Reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, taip pat Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūrą.

Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą iki 2030 m. ir Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą KRK numato svarstyti kaip labai aktualias iniciatyvas pagal Biologinės įvairovės ir aplinkos be toksinių medžiagų dokumentų rinkinį.

KRK numatomų svarstyti naujų EK iniciatyvų laukiama 2021 m. I ketvirtyje. Prireikus, dėl kitų iniciatyvų komitetas apsispręs atskirai, kai jos bus gautos Seime.

Tame pačiame posėdyje komitetas išklausė Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų informaciją apie Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (BREXIT) įtaką žemės ūkiui. Optimizmo dėl BREXIT su susitarimu lieka vis mažiau, todėl būtina ruoštis blogiausiam scenarijui – išstojimui be susitarimo.

Žemės ūkio srityje BREXIT be susitarimo didžiausią neigiamą įtaką turėtų tarptautinei prekybai žemės ūkio ir maisto produktais, taip pat nežymiai paveiktų žuvininkystės, fitosanitarijos ir veterinarijos sritis.

Dėl muitų taikymo į Jungtinę Karalystę eksportuojami lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai brangtų nuo 10 iki 20 proc. Tai mažintų lietuviškų produktų konkurencingumą ir dėl šios priežasties eksporto srautai į Jungtinę Karalystę sumažėtų.

BREXIT be susitarimo Lietuvos interesus žuvininkystės srityje turėtų įtakoti labai nežymiai, kadangi Lietuvos žvejai Jungtinės Karalystės vandenyse žvejoja labai epizodiškai.

Fitosanitarijos srityje Lietuvos atžvilgiu Jungtinė Karalystė taptų trečiąja šalimi ir augalininkystės produkcijos prekyboje padaugėtų tikrinimų, sertifikatų išdavimų, padaugėtų papildomų laboratorinių tyrimų.

Veterinarijos srityje pagal Jungtinės Karalystės informaciją leidimai ir sertifikatai turėtų išlikti tie patys, tačiau neaišku, ar ateityje neatsirastų papildomų reikalavimų. BREXIT be susitarimo atveju nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuva turėtų pakeisti vieną teisės aktą dėl veterinarijos gydytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo – kaip taikoma trečiųjų šalių atveju.

Facebook komentarai