Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Senolių Lietuva siekia rekordų

Autorius: Mikas JUOZAPAITIS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Prieš keletą dienų Mažeikių r. savivaldybės administracijos bei šios savivaldybės Tirkšlių seniūnijos atstovai sveikino šimtametę rajono gyventoją Adelę Grofienę, gyvenančią Balėnų kaime. Pastaruosius metus mažai bevaikštanti ir bekalbanti, žmonių nebeatpažįstanti senolė susigraudino dėl jai parodyto dėmesio. Nuo devynerių metų amžiaus ganiusi žąsis, o vėliau visą laiką sunkius ūkio darbus dirbusi moteris jau 11 metų yra prižiūrima dukterėčios Laimutės Briedienės.

Tirkšlių seniūnijoje esama ir daugiau šimtamečių arba šio jubiliejaus netrukus sulauksiančių gyventojų – tai Stanislava Lementauskienė bei Irena Klemenienė.

Ši įdomi, o kartu ir graudi žinia paskatino pasidomėti, kokia šiandieninės Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra ir kaip senjorai pasiskirstę įvairiuose šalies regionuose. Tam pasitarnavo Statistikos departamento renkama informacija.

Šių metų pradžioje 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų Lietuvoje buvo 552 tūkst., tai sudaro 19,8 proc., arba beveik penktadalį, visų šalies gyventojų. Palyginus su ankstesniais metais, skaičius nenumaldomai auga – 2003 m. tokių buvo 14,9 proc., 2013 m. – 18,2 proc.

Įdomu palyginti, kaip šie skaičiai svyruoja įvairiuose Lietuvos regionuose. Statistikos departamentas yra suskaičiavęs, kad, pavyzdžiui, Vilniuje gyvena 89,7 tūkst. tokio amžiaus žmonių ir jie sudaro 16,9 proc. Vilniaus gyventojų. Tai akivaizdžiai mažesnis procentas nei visoje Lietuvoje. O jei, atmetę Vilniaus apskritį, apskaičiuosime likusios Lietuvos dalies šio amžiaus gyventojus, pamatysime, kad jie sudaro 21 proc.: likusi Lietuvos dalis senėja gerokai sparčiau, nei šalies sostinė.

Šią tendenciją patvirtina dar vienas rodiklis – 85 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius. Lietuvoje tokių yra 72 tūkst. (2,58 proc.), Vilniuje 11,2 tūkst. (2 proc.), o likusioje Lietuvos dalyje, atmetus Vilniaus apskritį – 55 tūkst. (2,79 proc. šios Lietuvos dalies gyventojų).

Tai nereiškia, kad kaimiškose vietovėse žmonės gyvena ilgiau. Tiesiog į Vilnių atvažiuoja daugiau jaunimo, o senjorai pasilieka savo gyvenimą baigti provincijoje.

Statistikos departamento surinktoje informacijoje taip pat randame beveik savaime suprantamą, ir vis dėlto įdomią detalę: kuo vyresnio amžiaus žmonės, tuo jų mažiau. Tačiau ne visais atvejais. Pavyzdžiui, jei gimusių 1947 m. žmonių Lietuvoje gyvena 22,9 tūkst., tai vyresnių, gimusių karo metais arba pirmaisiais metais po karo, yra daugiau: 24,3 tūkst. (gimusių 1946 m.), 24,9 tūkst. (gim. 1943 m.), 23,7 tūkst. (gim. 1942 m.). Vis dėlto gimusių dar anksčiau kasmet mažėja kiek daugiau nei po tūkstantį gyventojų, o gimusių 1935 m. jau likę tik 14 tūkst.

Žmonių, perkopusių 100 metų slenkstį, skaičius taip pat keičiasi. 2008 m. buvo suskaičiuoti 479 tokie žmonės, 2013 m. – 394, 2016 m. liko jau tik 349, o prieš dvejus metus – 287 šimtamečiai.

Šiais metais bent du kartus pranešta apie 107 metus sulaukusius Lietuvos gyventojus. Praeityje jų būta ir vyresnių, tačiau ne visada pakanka dokumentų faktui patvirtinti.

Facebook komentarai

T Hegvita agro