Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Šeštasis afrikinio kiaulių maro atvejis – vėl Jurbarko rajone

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Rugpjūčio 6 d. Jurbarko rajono Girdžių seniūnijos Pavidaujo kaime esančioje kiaulių laikymo vietoje buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM), praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai patvirtino Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atlikti mėginių tyrimai. Šiais metais tai jau šeštasis AKM protrūkis Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose ir trečiasis Jurbarko rajone.

„Nerimą kelia tai, kad AKM ateina į Lietuvos kiaulių ūkius, o pusė visų šiais metais nustatytų užkrato atvejų fiksuojama toje pačioje Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Paskutiniu atveju ūkyje buvo laikomos trys kiaulės, viena kurių nugaišo šeštadienį. Didelė viruso cirkuliacija šioje vietoje verčia griežčiau laikytis biosaugos reikalavimų. Būtina dar kartą akcentuoti, kad pas kiaules nevalia eiti su tais pačiais rūbais ir batais, kuriuos dėvėjote būdami miške ar kitose teritorijose – vengiant kiaulių maro patekimo į gardus, naminių gyvulių laikymo vietose patartina dėvėti specialią – tik toje vietoje nešiojamą aprangą bei avalynę, kruopščiau laikytis švaros, prižiūrėti inventorių“, – įvykį komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius.

VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas atkreipia dėmesį, jog iš laukų ir miškų AKM užkratas gali būti perneštas su ten nušienauta žole, todėl patartina naminių kiaulių nešerti šviežia žole bei nenaudoti šviežių pakratų kiaulių laikymo vietose. Daugėjant kiaulėms mirtino viruso atvejų, biologine ūkių sauga privalu rūpintis atidžiau ir kruopščiau, o apie gaišenas nedelsiant informuoti teritorinį VMVT departamentą, kad specialistai skubiai paimtų mėginius ir nuvežtų juos ištirti į NMVRVI laboratoriją.

AKM – žmonėms nepavojingas, tačiau pražūtingas kiaulėms virusinis susirgimas. Jo užkratas patenka iš laukinių šernų per tiesioginį sąlytį ar pernešant užkratą su daiktais, rūbais ar pašarais. Kadangi AKM plinta itin greitai ir išguldo daugybę naminių kiaulių, aptikus viruso židinį, 3 ir 10 kilometrų spinduliu nustatoma apsaugos ir priežiūros zona, kurioje taikomi kiaulių judėjimo ir prekybos apribojimai. Speciali ūkio stebėsena vykdoma mažiausiai 30 dienų, siekiama išsiaiškinti, ar nėra daugiau viruso atvejų kaimyniniuose ūkiuose. Kiekvieną AKM protrūkį fiksuoja Europos Komisija, apie atvejus informuojamos bendrijos valstybių veterinarijos tarnybos.

Facebook komentarai

bas

a