Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Šią savaitę kruša „nukūlė“ iki 85 procentų rapsų derliaus. Stipriai nukentėjo ir kitos kultūros

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
 „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika teigė, jog nuo krušos rapsų derlius sumažėjo iki 85 procentų. Iš vienos rapso augalo šakos, užauginusio apie 40 ankštarų, krušos „neiškultos“ liko tik penkios. Aurimo Jociaus nuotr.
„VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika teigė, jog nuo krušos rapsų derlius sumažėjo iki 85 procentų. Iš vienos rapso augalo šakos, užauginusio apie 40 ankštarų, krušos „neiškultos“ liko tik penkios. Aurimo Jociaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Vakar ir užvakar grupė vertintojų lankėsi, nuo savaitės pradžioje iškritusios krušos gerokai nukentėjusiuose Šiaulių rajono, Šakynos seniūnijos ūkininkų laukuose. Netoli Šelvėnų, vertinant UAB „Klauso ūkio“ rapsams padarytą žalą, patys vertintojai buvo „pavaišinti“ nemenkais ledėkais. Todėl nuostolių vertinimą lauke teko kartoti kelis kartus.

Pirminiais skaičiavimais, dauguma rapsų netekę 80-85 procentų derlingumo, vos per kelias minutes suniokoti ir didžiuliai laukai cukrinių runkelių.

Nuo krušos smarkiai nukentėjo rapsai ir cukriniai runkeliai, krušos „gavo“ ir žalos vertintojai

Nukentėjo didžioji dalis ūkininkų

Žalų ekspertai: ūkininkai Linas Vaičiūnas ir Paulius Skudra, draudimo bendrovės „VH“ draudimo revizorius iš Vokietijos Henning Ropeter ir revizorė dr. Ona Auškalnienė, „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika ir jo pavaduotoja Toma Rickevičienė, regiono vadovas Aurimas Jocius, dvi dienas vertino pasėliams padarytą žalą.

Pasak „VH Lietuva“ filialo vadovo M. Rusteikos, aiškėja, jog nuo savaitės pradžioje praūžusių trumpų, bet smarkių krušų, nukentėjo tiek smulkūs, tiek stambūs ūkininkai, auginantys rapsus, javus, kukurūzus, cukrinius runkelius.

UAB „Klauso ūkis“, jau dabar aišku, dėl krušos patyrė didžiulių nuostolių. Vertintojai, apžiūrėję žieminius rapsus, iš karto nustatė, jog kruša derlių sumažino maždaug 85 procentais – daugiau ar mažiau nuo krušos nukentėjo apie 200 hektarų rapsų.

Prastai atrodė ir ledėkų sudaužyti cukriniai runkeliai, sukapotais, nudraskytais lapais. Pažeisti lapai augalui nesuteikia reikiamo maitinimo, stabdo augimą, brandą.   

„Šakynos seniūnija yra viena iš labiausiai besidraudžiančių seniūnijų Šiaulių rajone. Seniūnijoje – ne vienas stiprus ūkis, žemdirbiai ūkininkauja rimtai ir atsakingai. Žemės ūkis jiems – verslas, ne pomėgis. Jei kruša nukuls visus plotus, o žemdirbys nebus apsidraudęs, labai gali būti, kad rudenį  tiesiog neturės pinigų ir neišgalės apsisėti laukų“, – pažymėjo filialo vadovas.

Kruša, M. Rusteikos teigimu, Šakynos seniūnijoje „sukiojasi“ ne pirmi metai.

Nuostolių tiek Šiaulių rajono, tiek Lietuvos žemdirbiai patyrė ir javų laukuose. Šiais metais išguldytų javų plotas viršija 100 tūkst. hektarų. Pasėliams padarytus nuostolius įvertinti planuojama šią savaitę – dirba kelios dešimtys komandų.

Kruša ir liūtis dažnai „užpuola“ vienu metu. Vakar krušos „paragauti“ teko ir patiems vertintojams – gamtos stichija juos užklupo rapsų lauke.

Lietuvoje apsidraudė daugiau kaip 1400 ūkių

„VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika sakė, jog Lietuvoje apsidraudusiųjų – beveik pusantro tūkstančio ūkių, apie 320 tūkst. hektarų. Tai sudaro apie penktadalį viso galimo drausti ploto.

Daugiausia draudžiami – javai ir rapsai, kitos pagrindinės augalų grupės (kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai).

„Žemdirbiai labiausiai bijo vasaros rizikų: krušos, liūties, audros. Šiemet populiarus buvo draudimas nuo stichinės sausros. Lyginant su praėjusiais metais, nuo šios rizikos apsidraudusiųjų padaugėjo net septyniais kartais“, – sakė Martynas Rusteika.

Prieš derliaus nuėmimą bene pavojingiausia yra kruša, dėl kurios žemdirbiai gali patirti šimtaprocentinių nuostolių. Labai jautrūs krušai yra rapsai. Dėl vos kelias minutes rapsų laukus talžančių ledėkų išbyra visas derlius. 

„Vertinimas vyksta iš karto, tiesiogiai. Duomenys sinchronizuojami ir iš karto išsiunčiami į Vokietiją. Maždaug po poros savaičių ūkininkai jau gali tikėtis žalos atlyginimo“, – pažymėjo M. Rusteika.

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ yra savidraudos fondas, dirbantis dešimtyje Europos valstybių. Šiemet pakankamai daug žalų yra Lietuvoje, bet mažai – Vokietijoje. Kitose Europos šalyse, kur veikia savidraudos fondas, žemdirbiai nukentėjo nuo pavasarinių šalnų.

Savidraudos fondo pinigai keliauja ten, kur žalų daugiausia. „Vadinasi, šiais metais pagalbos daugiau sulauks apsidraudusieji Lietuvos žemdirbiai. Mūsų tikslas ir yra tiksliai sureguliuoti ir teisingai išmokėti žalas“, – apibendrino „VH Lietuva“ filialo vadovas.

Facebook komentarai

bas

a