Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Šiandien kaip niekada aišku, kad žemės ūkio produktų gamyba turi būti strateginė verslo sritis

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Statistiniai duomenys rodo, kad visame pasaulyje pagaminama daugiau nei pakankamai maisto produktų, tačiau net 811 mln. žmonių vis dar badauja. Nuo 2019 m. iki 2020 m. nepakankamai maisto turinčių žmonių skaičius išaugo net 161 mln. – šią krizę daugiausia lėmė kariniai konfliktai, klimato kaita ir COVID-19 pandemija. Smulkieji ūkininkai ir žvejai pagamina apie 70 procentų pasaulio maisto produktų, tačiau jie yra ypač pažeidžiami dėl maisto trūkumo – skurdas ir badas labiausiai jaučiasi tarp kaimo gyventojų.

Pasaulio banko specialistai teigia, kad 2020 m. kariniai ir politiniai konfliktai buvo pagrindinės bado priežastys 99,1 mln. gyventojų 23 šalyse. Apskaičiuota, kad 14 milijonų vaikų iki penkerių metų visame pasaulyje kenčia nuo tinkamos mitybos nepakankamumo, tačiau tik 25 proc. vaikų turi galimybę gauti gyvybes gelbstintį gydymą.

2020 m. nuo bado kentėjo maždaug 118 mln. daugiau žmonių nei 2019 m. Beveik 2,37 mlrd. žmonių (arba 30 proc. pasaulio gyventojų) neturėjo galimybės 2020 m. visada gauti tinkamo maisto. Šis rodiklis vos per vienerius metus išaugo 320 mln.

Naujausi duomenys taip pat patvirtina, kad 2020–2021 m. smarkiai išaugo žmonių, susiduriančių su ūmiu maisto stygiumi, skaičius. Ūmus maisto stygius apibrėžiamas, kai žmogaus gyvybei ar pragyvenimui kyla tiesioginis pavojus dėl maisto trūkumo. 2021 m. 161 milijonas žmonių patyrė „krizinį“ ūmaus maisto stygiaus lygį, t. y. beveik 4 % daugiau nei praėjusiais metais. Be to, 2021 m. 227 milijonai žmonių patyrė „įtemptą“ ūminį maisto trūkumą – jiems liko vienas žingsnis iki „krizinio“ maisto stygiaus, ir šis rodiklis yra beveik 7 % didesnis nei praėjusiais metais.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas yra didelis sukrėtimas pasaulinėms maisto prekių rinkoms ir greičiausiai padidins maisto produktų kainas. Pasaulinės maisto produktų žaliavų rinkos jau susiduria su kilimo rizika: grūdų tiekimo sumažėjimas, energijos kainų padidėjimas, trąšų kainų didėjimas ir maisto produktų logistikos sutrikimai dėl pagrindinių uostų uždarymo. Tiek Rusija, tiek Ukraina yra pagrindinės kviečių, kukurūzų, miežių ir augalinio (saulėgrąžų) aliejaus tiekėjos. Nors pasaulinės maisto tiekimo perspektyvos išlieka palankios, maisto kainos jau dabar yra beveik visų laikų aukštumose dėl padidėjusių žaliavų kainų, kurios kartu su didelėmis transporto sąnaudomis didina maisto produktų kainas. Tikėtina, kad labiausiai nukentės neturtingos ir besivystančios šalys, nes jos labiausiai priklausomos nuo maisto importo.

2022 m. vasario mėnesį žemės ūkio produktų kainų indeksas buvo 35 % didesnis nei 2021 m. sausį. Kukurūzų ir kviečių kainos buvo atitinkamai 26 % ir 23 % didesnės nei 2021 m. sausio mėnesį, o ryžių kainos buvo maždaug 17 % mažesnės.

Lėtėjant ekonomikos atsigavimui, besitęsiančiam COVID-19 neapibrėžtumui ir bei vykstant karui tarp Rusijos ir Ukrainos, daugelio mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių maisto ir mitybos saugumo perspektyvos kelia didelį susirūpinimą.

Taigi, žemės ūkis turi būti įvardijamas kaip strateginis verslo sektorius tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kuriam turi būti skiriamas itin didelis dėmesys.

Ar žinote, kad didžiausias maisto produktų trūkumas yra Somalyje. Somalis 2021 m. yra alkaniausia šalis pasaulyje. Daugiau nei 30 metų trukęs pilietinis konfliktas paliko bado žymes tarp gyventojų. Šiuo metu 59,5 % Somalio gyventojų yra nepakankamai maitinami, 31,9 % Somalio vaikų yra mažamečiai, o jų mirtingumas yra stulbinantis – 11,7 %. Sąlygos kaimo vietovėse blogėja, o klimato kaita ir vykstantys politiniai konfliktai dar labiau blogina situaciją. 

Facebook komentarai

bas

a