Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Šiemet savivaldybės galės sutvarkyti beveik perpus mažiau kelių

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Vargu ar šiemet šalies kaimuose sumažės žvyrkelių – pinigų tam beveik nėra.
Vargu ar šiemet šalies kaimuose sumažės žvyrkelių – pinigų tam beveik nėra.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiais metais šalies savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų lėšų gali sulaukti beveik perpus mažiau, nei pernai, tuo tarpu valstybės keliams finansavimas išlieka beveik toks pat. Taip atsitiks, jei Vyriausybė patvirtins šiuo metu parengtą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo lėšų naudojimo sąmatą šiems metams.

Išreiškia požiūrį

Šioje sąmatoje numatyta finansavimą savivaldybių keliams sumažinti nuo 2019 metais numatytų 112,7 mln. eurų iki 64,1 mln. eurų. Dar atskirai apie 4 mln. eurų numatyta skirti kurortinių, „žiedinių“ savivaldybių ir sostinės regiono savivaldybių keliams. Kelių infrastruktūros projektai dažniausiai savivaldybėse planuojami bent keletui metų į priekį, todėl valstybės dalies mažinimas užkraus didžiulę naštą daugelio savivaldybių biudžetams.

„Tai dar vienas šalies valdžios požiūrio į regionus pademonstravimas, kai kalbama viena, o daroma – kita“, – taip „Agroeta.lt“ situaciją apibūdino Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis. Pasak jo, Šakių rajone vietinių kelių tinklas yra labai tankus, dar yra labai daug likusių žvyrkelių. Bet ne tik juos jau reikia asfaltuoti, tačiau ir tuos kelius, kurie jau kadais – gal prieš keletą dešimtmečių buvo asfaltuoti. Toks asfaltas jau seniai aptrupėjęs, duobėtas. Bet, skyrus kur kas mažiau lėšų vietos kelių priežiūrai, asfaltavimą beveik galima pamiršti.

„Kai pinigų valstybėje yra tiek, kiek yra, o ta pati „paklodė“ tampoma į visas puses, bandant pridengti finansines skyles, tai taip ir atsitinka. Tačiau šalies valdžia turėtų prisiimti atsakomybę ir rasti drąsos pasakyti žmonėms, žiūrėdama tiesiai jiems į akis, kad tokia yra jų skylių kamšymo politika“, – „Agroeta.lt“ tvirtino E. Pilypaitis.

Jaus visi

Tam, kad ne vien tik „kaimiškųjų“ rajonų savivaldybių gyventojai gali pajusti keičiamą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo lėšų naudojimo tvarką, neaiškius jos principus, tvirtino ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Pasak jo, tokia tvarka iš tiesų sudaro prielaidas netolygiam lėšų paskirstymui, ekonominiai regionų skirtumų didinimui.

„Visos keliams numatytos lėšos turi būti skirstomos pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraše numatytus principus ir jokiais kitais teisės aktais neturi būti nustatomos šios programos lėšų naudojimo išimtys atskiriems projektams, kaip yra padaryta šiuo metu“, – tvirtino jis, neslėpdamas, kad pagal dabar Vyriausybei teikiamą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo lėšų naudojimo sąmatą yra tyliai ruošiamas smūgis visai savivaldai – sumažėjusias kelių ir gatvių remonto apimtis pajustų visi gyventojai – tiek miesto, tiek ir kaimo. 

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog suprantama, kad, siekiant subalansuoti valstybės biudžetą, lėšos apkarpomos įvairiose srityse, tačiau didžioji našta neturėtų tekti savivaldybėms ir jų gyventojams. „Šiuo atveju finansavimo savivaldybėms sumažinimas yra drastiškas – 43,2 proc., kai tuo pačiu metu valstybės keliams skiriama Kelių priežiūros ir plėtros programos dalis išliko beveik tokia pat, o visos programos lėšų sumažėjo tik 7 proc.“, – teigė jis.

Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos, pagal parengtą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektą miesto savivaldybėms lėšos mažės nuo 39 mln. eurų iki 22 mln. eurų, o kaimiškoms – nuo 73 mln. eurų iki 41 mln. eurų. Sumažėjęs finansavimas atims galimybes gerinti kasdienio susisiekimo sąlygas – taisyti blogos būklės kelius, tiesti naujus, užtikrinti geresnes eismo saugumo sąlygas gyventojams.

Facebook komentarai